Sveikatos reforma guls ant savivaldybių pečių ir nublokš Lietuvą į sovietinis laikus?

Gyventojų sveikata rūpinsis savivaldybės

Panašu, kad valdininkų suplanuota ir jau kaip buldozeris per rajonus važiuojanti sveikatos apsaugos reforma guls ne ant ko kito, o ant savivaldybių pečių. Kad žmonės neliktų be realių medicininių paslaugų, didžiajai daliai šalies savivaldybių nieko kito nebelieka kaip tik steigti savo sveikatos centrus. Teigiama, kad jie ne tik garantuos didesnį prieinamumą visiems gyventojams ir teiks sveikatos priežiūros paslaugas arčiau namų, bet ir užtikrins pavėžėjimo paslaugas tiems, kurių būklė neleidžia iki gydymo įstaigos keliauti patiems ar iš jos tenka išeiti vidurnaktį, kai visuomeninis transportas nebevažiuoja. Tuo tarpu sveikatos reformos kritikai žodžių į vatą nevynioja ir teigia, kad su tokia sveikatos reforma Lietuva bus nublokšta į sovietinius laikus.

Daugiau nei 50 iš 60-ties savivaldybių išreiškė pritarimą sveikatos centrų diegimui jose, taip realybe paversdamos vieną iš sveikatos reformos uždavinių – galimybę net 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų suteikti žmonėms jų gyvenamojoje ar gretimoje savivaldybėje [1].

Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė atkreipė dėmesį, kad tokių pokyčių tikslas yra sustiprinti šeimos gydytojo instituciją, sukurti palankesnį lėšų už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas modelį. Anot jos, kiekviena savivaldybė pagal savo poreikius nuspręs dėl tokio centro struktūros.

Plėsis šeimos gydytojo komanda

Siekiant stiprinti šeimos gydytojo instituciją bus nuosekliai mažinama jiems tenkanti administracinė našta, jų komanda bus papildoma naujais nariais, kurie padės pasirūpinti visomis funkcijomis ir pacientų sveikata. Šeimos gydytojų komandas taip pat numatoma papildyti specialistais – bendrosios praktikos slaugytoju, bendruomenės slaugytoju, akušeriu, išplėstinės praktikos slaugytoju, kineziterapeutu, slaugytojo padėjėju, socialiniu darbuotoju bei gyvensenos medicinos specialistu [1].

Nustatomas ir laikas, per kurį pacientas turės patekti pas šeimos gydytoją – 24 val. ūmios ligos atveju ir 7 kalendorinės dienos, paūmėjus lėtinei ligai ar kitais atvejais.

Sklandaus diagnostikos ir gydymo skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose procesą padės sukurti ir nauja pacientų, kuriems nereikalinga skubi pagalba, pavėžėjimo sistema. Tokia paslauga pasinaudoti galėtų asmenys, kurie, pavyzdžiui, dėl savo sveikatos būklės negali vykti nuosavu ar viešuoju transportu. Paslauga galėtų pasinaudoti ir tėvai, į gydymo įstaigą vežantys vaiką, taip pat socialiai remtini asmenys ir net tie, kurie iš gydymo įstaigos paleidžiami naktį, kada viešasis transportas nebevažiuoja.

Prognozuojama, kad įgyvendinant šiuos pokyčius, iki 2030 metų išvengiamo mirtingumo atvejų 100 tūkst. gyventojų turėtų sumažėti nuo 186 iki 95 asmenų.

Šeimos gydytojai nukentėtų finansiškai?

Tuo tarpu gydytojai dėl tokio sprendimo susiginčijo – šeimos gydytojų profsąjunga sveikatos centrų steigimui savivaldybėse priešinasi.

„Ypatingai rajoninės ligoninės dažnai dirba „į minusą“, o pirminė priežiūra – priešingai, dirba „į pliusą“. Tai kaip ir akivaizdu, kur tie pinigai iš šeimos gydytojo nutekės – į stacionarus“, – teigė Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė [2].

T. Kundrotės teigimu, pertvarka kaip reikiant išsikreips, mat atsiras ir pagunda pacientus, kurie gali būti gydomi namuose, guldyti į stacionarą, mat esant jam nepilnam, bus poreikis jį užpildyti, kadangi pinigai stacionariniam gydymui skyriui ir mokami būtent už lovų užimtumą.

Kritikos naujai reformai nepagailėjo ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kurio teigimu, žmogus, kuriam bus siūloma gultis į ligoninę, su gydytoju nesiginčys.

Tačiau sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys laikosi kiek kitos pozicijos ir teigia, kad panašus sveikatos priežiūros modelis veikia Skandinavijos šalyse. Visgi, A. Veryga atkirto, kad jokio panašaus modelio jam Skandinavijos šalyse regėti neteko, o ministrą, tikėtina, klaidina jo komandos nariai [2].

Naujas „sovietinis marazmas“?

Naują sveikatos sistemos pertvarką kaip grįžimą atgal į sovietinius laikus jau ir anksčiau kritikavo A. Veryga. Buvęs sveikatos apsaugos ministras tąkart pasėjo nerimą keliančią žinią – pertvarka bus siekiama apjungti dvi sunkiai suderinamas sritis – pirminę ir antrinę sveikatos priežiūrą [3].

Tai reikš, kad iki šiol taikyta sistema, kai turintis sveikatos nusiskundimų žmogus pirmiausiai kreipdavosi į šeimos gydytoją, kuris visomis išgalėmis siekdavo, kad pacientas išvengtų hospitalizacijos, vyks atvirkščiai. Kadangi uždarbis jau yra skaičiuojamas kitaip, t. y., atsižvelgiant, kiek lovų ligoninėje yra užpildytų, o apmokėjimas gaunamas už jau išgydytus pacientus.

Viskas, anot A. Verygos, taip išsikreips, kad asmuo, atėjęs pas šeimos gydytoją, gali būti siunčiamas tiesiai ligoninėn – „pasityrinėti, pasilašinti ir panašiai“ [3].

Svarbu paminėti ir tai, kad šiai reformai nepritarė ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), kuri teigė nesuprantanti, kam reikia ardyti tai, kas veikia gerai. Visgi pritarta ir tam, kad kiekviena savivaldybė turėtų teisę nuspręsti už save – kaip jai geriau.