Šventinė dovanėlė – plinta dar viena COVID-19 atmaina

Dėl naujosios atmainos „omikron" pasaulis vėl pradeda užsidaryti

Pasirodžius pirmosioms viltims, kad galbūt šį šventinį sezoną galėsime sutikti įprastai, su šeima, draugų bei artimųjų rate, šventines nuotaikas ima vaikyti ir paniką pasaulyje sėti dar viena COVID-19 atmaina – B.1.1.529 arba „omikron". Jau dabar kalbama, kad B.1.1.529 variantas dar pavojingesnis nei dabar įsivyravusi delta atmaina ir turi itin daug mutacijų [1].

Jungtinės Karalystės Saugos ir sveikatos agentūra (UKHSA) teigia, kad Pietų Afrikos Respublikoje aptikta B.1.1.529 atmaina turi viruso spyglio baltymą, kuris yra visiškai kitoks nuo originaliojo COVID štamo ir turi du kartus daugiau mutacijų nei delta atmaina. Šiuo metu suskaičiuojama apie 32 galimus mutacijų variantų. Tai reiškia, kad mutacijos, tikėtina, gali įveikti imuninį atsaką, kurį turi persirgusieji COVID-19 arba pasiskiepiję nuo šios ligos, todėl užkrečiamumas gali išaugti milžiniškai.

Tiesa, ne visais atvejais didelis mutacijų skaičius kelia rimtą pavojų. Dar šių metų rugpjūtį toje pačioje Pietų Afrikos Respublikoje buvo aptiktas mutuoti galintis C.1.2 variantas, tačiau jis nebuvo įtrauktas į pavojingų sąrašą ir galiausiai tiesiog natūraliai išnyko. Vis dėlto, daugelis pasaulio lyderių dabar rizikuoti nenori. Europai vėl atsidūrus koronaviruso epicentre ir vis daugiau šalių skelbiant nacionalinio lygio suvaržymus, į naujausią COVID-19 atmainą žvelgiama su baime: ant nosies didžiosios metų šventės, o tai reiškia ir vieną didžiausią žmonių judėjimo srautą, taigi teoriškai, B.1.1.529 variantas iš Pietų Afrikos Respublikos gali greit įsisukti ir Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ar Lietuvoje [2].

Maždaug 100 pirmųjų B.1.1.529 atvejų buvo identifikuoti Pietų Afrikos Respublikoje. Nustatyti, ar situacija iš tiesų yra pavojinga ar tai tiesiog dar vienas mutuojantis, bet vėliau savaime žūti galintis variantas prireiks laiko. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) renkasi į susitikimą penktadienį, o jo metu nuspręs koks turėtų būti tolimesnis situacijos valdymo planas. Kol laukiama tolimesnių naujienų iš PSO, Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centro vadovas Johnas Nkengasongas ragina nepasiduoti panikai ir primena, kad koronaviruso atmainų yra tiek daug, kad apie visas sužinoti mes tiesiog nepajėgsime, todėl prieš imantis griežtų priemonių, svarbu tikslingai įvertinti situacijos rimtumą.

Šalys ima masiškai atšaukinėti skrydžius iš ir į Pietų Afriką

Pasaulis stebėtinai greitai sureagavo į naująją viruso atmainą. Europos Sąjunga svarsto nutraukti skrydžius su Afrikos valstybėmis. Jungtinė Karalystė jau paskelbė, kad į raudonąjį savo kelionių sąrašą nedelsiant įtraukia Pietų Afriką, Namibiją, Lesotą, Botsvaną, Zimbabvę, Svazilandą: iš šių šalių į Jungtinę Karalystę grįžtantys asmenys privalės karantinuotis. Britų sveikatos sekretorius Sajidas Javidas teigia, kad būtinas išsamus atvejo tyrimas, tačiau apsaugos priemonių reikia jau dabar. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės Saugos ir sveikatos agentūra išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad šis COVID-19 variantas yra svarbiausia iki šiol rasta atmaina ir būtini skubūs tyrimai nustatyti jo rimtumą, užkrečiamumą ir atsparumą vakcinoms [3].

Dėl kelionių ribojimų sprendimus priima vis daugiau valstybių. Izraelis paskelbė, kad apskritai uždraudžia savo piliečiams keliauti į minimas valstybes. Indijos valdžia paskelbė ekstremalią padėtį ir paskatino atskirus šalies regionus imtis dar aktyvesnio testavimo keleiviams atvykstantiems iš pavojaus zonoje esančių šalių. Panašių praktikų imasi ir Japonija, o buvęs Naujosios Zelandijos parlamento narys Grantas Robertsonas net priminė, kad šis naujasis variantas yra it šaltas dušas visiems, kurie jau tikėjo, jog pandemija yra įveikta.

Mūsų mokslininkų prognozės – gali prireikti ir užsidarymo

Lietuvos mokslininkai taip pat turi savo nuomonę. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas akcentuoja, kad skrydžių uždraudimai yra elementariausia priemonė, siekiant stabdyti ligos plitimą, nors ir teigia, kad Lietuvai riboti skrydžius iš PAR ir jos kaimyninių šalių nelabai yra prasmės. Tuo tarpu epidemiologas Gytis Dudas teigia, kad nerimas dėl naujos atmainos sukeltas pagrįstai:

„Šios atmainos evoliucija labai akivaizdžiai ilgą laiką nebuvo sekta. Tai kyla įtarimų, kad galbūt ši atmaina ganėtinai anksti pateko į kažkokį rezervuarą, tai galėtų būti ar gyvūnai, ar imunosupresuoti asmenys ir būtent dabar ištrūko, turėdama ganėtinai didelį skaičių mutacijų", – teigia G. Dudas [4].

Situacija susirūpinęs ir buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga, kuris savo „Facebook" paskyroje aiškina, kad pastarosios naujienos itin nekokios artėjant Kalėdų šventėms. Jis primena, kad jeigu atmaina sukels kokią nors kitokią ligos klinikinę eigą ir paaiškės, kad vakcinos prieš ją nebėra tokios efektyvios, tai bus savotiškas sugrįžimas į istoriją du metus atgal.