Tarp Irano ir Izraelio gali įsiplieksti karinis konfliktas?

Ataka buvo nukreipta į šaudmenų gamyklą

Neramumai Irane tęsiasi ir sekmadienį vietinė žiniasklaida pranešė apie centriniame mieste Isfahane nugriaudėjusius garsius sprogimus, kuriuos, kaip vėliau paaiškėjo, sukėlė dronai. Tuo tarpu Izraelio kariuomenė pranešė apie savo pajėgų didinimą okupuotame Vakarų Krante iškart po to, kai Jeruzalėje palestinietis įvykdė net kelis teroristinius išpuolius, kurių metu buvo pranešta apie septynis žuvusiuosius ir du sužeistuosius. Įtampą su Vakarais dar labiau pakurstė ir Irano veiksmai, rodantys, kad gali būti ruošiamasi branduolinio ginklo gamybai.

Irano naujienų agentūros šeštadienį pranešė apie sprogimą, kai į vieną droną pataikė priešlėktuvinė gynyba, o kiti du buvę dronai esą pateko į spąstus ir sprogo. Tiesa, kaip pranešta, ataka aukų nepareikalavo, tik nežymiai apgadino gamyklos stogą [1].

Vietinės žiniasklaidos dėmesį patraukė gauti vaizdo įrašai, kuriuose buvo matomas šviesos blyksnis, kaip teigiama, šaudmenų gamykloje, o filmuotoje medžiagoje buvo galima matyti ir greta gamyklos išsirikiavusius gelbėtojų ir ugniagesių automobilius. Šie vaizdo įrašai greitai pasklido socialinėje žiniasklaidoje, o liudininkai teigė girdėję „tris ar keturis sprogimus“.

Irano gynybos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad ši ataka neturėjo įtakos įrenginiams ar misijai ir pareiškė, kad tokios priemonės taip pat esą neturės įtakos tolesnei Irano pažangai.

Neramumai tarp Izraelio ir Irano vyksta galimos branduolinio ginklo gamybos kontekste

Tiesa, neramumai Iraną krečia jau nuo seniau. Štai liepos mėnesį buvo pranešta apie suimtą diversantų grupę, kurią sudarė Izraeliui dirbę kurdai kovotojai, planavę Isfahane susprogdinti gynybos pramonės centrą [1].

Įtampa tarp Irano ir Izraelio didėja dėl Teherano vykdomos branduolinės programos. Izraelio teigimu, Iranas siekia sukurti branduolinį ginklą, nors pats Teheranas tai neigia.

Žiniasklaida praneša, kad sprogimas įvyko būtent tuo metu, kai Jungtinių Valstijų ir Irano derybos dėl iš naujo suderėto abiejų šalių branduolinio susitarimo kiek įstrigo.

JAV valstybinio departamento atstovas spaudai patikino, kad rugsėjį iraniečiai sunaikino galimybę sugrįžti prie Bendrojo išsamiojo veiksmų plano (JCPOA) laikymosi, kai nusigręžė nuo susitarimo, kuriam visi pritarė.

Po savaitės pabaigoje Izraelyje nugriaudėjusių teroristinių atakų Izraelio kariuomenė pranešė priėmusi sprendimą didinti savo pajėgas Vakarų Krante ir imtis griežtesnių veiksmų prieš palestiniečius [5].

Savaitės pabaigoje Izraelį supurtė įvykdytos teroristinės atakos

Šeštadienį Izraelį taip pat pažymėjo neramumai – pranešta apie netoli Jeruzalės senamiesčio įvykusios atakos metu pašautus du žmones, kurių būklė buvo įvardinta kaip sunki [4].

Tuo tarpu Izraelis penktadienį pranešė apie Rytų Jeruzalėje prie sinagogos nušautus septynis žmones po to, kai dieną prieš tai Vakarų Krante buvo surengtas Izraelio kariuomenės reidas [2].

Iš išpuolio vietos komentavęs „Al Jazeera“ žurnalistas Jamesas Baysas nurodė, kad turimais duomenimis, prie sinagogos pastato privažiavo automobilis ir iš jo išlipęs ginkluotas vyras ėmė šaudyti.

Gazos ruožą kontroliuojančios palestiniečių grupuotės „Hamas“ atstovas spaudai Hazemas Qassemas „Reuters“ teigė, kad penktadienį įvykdytas išpuolis buvo „atsakas į nusikaltimus Dženine ir į nusikalstamus okupacijos veiksmus“ [2].

Ketvirtadienį buvo pranešta apie 10 palestiniečių, kuriuos nužudė Izraelio kariai [3]. Palestinos sveikatos apsaugos ministerija patikino, kad devyni iš žuvusių asmenų buvo nužudyti Dženino pabėgėlių stovykloje tuo metu, kai Izraelio karinės pajėgos surengė reidą.

Reido Dženine metu taip pat buvo pranešta apie dar mažiausiai 20 sužeistų asmenų, iš kurių keturi buvo kritinės būklės.

Reaguodamas į kruvinus išpuolius, Palestinos ministras pirmininkas Mohammadas Shtayyeh paskelbė pranešimą, kuriuo paragino įsikišti ir Jungtines Tautas (JT) kartu su visomis tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis, siekiant užtikrinti Palestinos žmonių apsaugą ir sustabdyti beprasmį žmonių kraujo liejimą [3].

Iranas padeda ginkluotis Rusijai tiekdamas bombas galinčius nešti dronus

Ketvirtadienį Vyriausiasis Jungtinių Tautų branduolinės politikos pareigūnas įspėjo apie branduolinio ginklo riziką, skriejančią iš Irano, mat ši valstybė turi pakankamai itin prisodrinto urano, dėl ko galėtų pasigaminti net kelis atominius ginklus [6]. Tačiau svarstoma, kad diplomatiniais keliais šių grėsmių gali ir nepavykti išspręsti, mat Teheranas ginklais remia Rusiją kare su Ukraina.

Tarptautinės atominės energijos agentūros atstovas Rafaelis Mariaono Grossi trečiadienį Briuselyje vykusiame Europos Parlamento pakomitečio posėdyje patikino, kad nors jo žiniomis, Iranas dar nesukūrė branduolinio ginklo, Vakarams derėtų mesti pastangas tam, kad jis to ir nepadarytų.

Pastebima, kad net ir per ankstesnes įtampas tarp Vakarų ir Irano iki 2015 metų branduolinio susitarimo, jis niekada nesodrino urano taip sparčiai kaip tą daro dabar.

M. Grossi teigimu, daugiau kaip 90 % prisodrintą uraną jau galima panaudoti kaip ginklą. Šiuo metu Iranas esą turi 70 kilogramų iki 60 % grynumo prisodrinto urano ir 1 000 kilogramų iki 20 % grynumo urano.

Visgi didžiausią pasipiktinimą ir diskusijas šiuo metu kelia tai, kad Iranas tiekia Rusijai bombas nešančius bepiločius lėktuvus, kurie ne kartą jau buvo panaudoti prieš civilinius objektus Ukrainoje. Svarstoma, kokia nauda iš to turėtų būti pačiam Iranui, mat Teherano ir Maskvos santykiai ir taip gana įtempti. Viena iš prezumpcijų esą galėtų būti naikintuvų „Suchoj Su-35“ tiekimas Islamo Respublikai, kurie leistų atnaujinti jos senstantį lėktuvų parką.