Tarp jaunuolių populiarėja karo tarnyba? Norinčiųjų tiek daug, kad vietų gali neužtekti

Į karo tarnybą gali būti pašaukta daugiau jaunuolių nei planuota

Nors šiemet į privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama pašaukti 5 tūkst. jaunuolių, Krašto apsaugos ministerija jau svarsto galimybę šį skaičių didinti, o ministras Robertas Kaunas sako, kad tam pagrindo suteikia augantis visuomenės ir jaunimo pasirengimas prisidėti prie šalies gynybos.

Pasak jo, pastaraisiais metais didėjantis susidomėjimas tarnyba rodo, kad visuomenė yra pasirengusi aktyviau įsitraukti į valstybės gynybą, todėl, ministro vertinimu, panašias ambicijas turėtų kelti ir pati kariuomenė [1].

„Ženklas, signalas, kad visuomenė mums parodė, kad yra pasiruošusi, jauni Lietuvos piliečiai parodė, kad yra pasiruošę – dabar mes, iš kariuomenės pusės, turime irgi didinti savo ambiciją“, – pirmadienį LRT radijui sakė R. Kaunas.

Papildomų šauktinių priėmimą lems kariuomenės pasirengimas

Krašto apsaugos ministras teigia, kad pagal dabar galiojančius ribinius rodiklius šiemet būtų galima pakviesti dar iki 530 papildomų šauktinių. Vis dėlto jis pabrėžia, kad vien noro didinti šaukimą neužtenka – pirmiausia būtina įvertinti, ar kariuomenė turi pakankamai resursų priimti didesnį skaičių jaunuolių.

„Šiais metais pagal galiojančius ribinius skaičius mes galėtume pakviesti papildomai iki 530 šauktinių, dėl kitų metų sėsime su kariuomenės vadais ir žiūrėsime“, – nurodė KAM vadovas.

Anot jo, sprendimas priklausys nuo to, ar kariuomenė galės užtikrinti viską, ko reikia naujiems šauktiniams – tinkamą ekipuotę, gyvenamąją ir mokymo infrastruktūrą bei pakankamą instruktorių skaičių. Tik įvertinus šiuos aspektus bus sprendžiama, ar šiemet šaukiamųjų skaičius iš tiesų didės. Tuo pat metu ministerija kartu su kariuomenės vadovybe pradės planuoti ir kitų metų šaukimo mastą.

Nauja tvarka keičia jaunuolių kelią į studijas

Šiemet pirmą kartą taikoma naujoji privalomosios pradinės karo tarnybos tvarka, kurios tikslas – palaipsniui didinti šauktinių skaičių. Pagal ją į tarnybą kviečiami 18–22 metų jaunuoliai, o apie galimą šaukimą jie sužino dar būdami 17-os, kai atliekama privaloma sveikatos patikra.

Vienas svarbiausių pokyčių – šaukimą gavę abiturientai į aukštąsias mokyklas galės stoti tik atlikę karinę tarnybą. Tiesa, ši nuostata nebus taikoma jaunuoliams, kurie dėl sveikatos bus pripažinti netinkamais tarnybai. Tuo metu jau studijuojantieji galės pasirinkti akademines atostogas ir tarnybą atlikti vėliau, o studentams, kurie į aukštąsias mokyklas įstojo dar iki įtraukimo į karo prievolininkų sąrašus, išliks galimybė tarnybą atidėti.

Be įprastos devynių mėnesių tarnybos, studentams ir aukštųjų mokyklų absolventams paliekamos ir alternatyvos – Jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programa, vykdoma dalimis per kelerius metus, arba trumpesni kariniai mokymai pagal Lietuvos kariuomenės patvirtintas programas.

Lietuvos kariuomenės duomenimis, šiemet į privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama pašaukti 5 tūkst. žmonių. Palyginti su praėjusiais metais, kai buvo planuojama pašaukti beveik 3,9 tūkst. jaunuolių, šis skaičius išaugo daugiau nei tūkstančiu. Didžioji dalis šauktinių atliks devynių mėnesių tarnybą, o dalis kariuomenei reikalingų profesijų atstovų bus kviečiami trumpesnei, trijų mėnesių tarnybai.

Kariuomenė: tarnauti pavyks ne visiems norintiems

Lietuvos kariuomenė taip pat pranešė, kad šiemet norą savo noru atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškė rekordinis skaičius jaunuolių – gauta daugiau kaip 8,1 tūkst. prašymų. Iš jų beveik 4,4 tūkst. norą tarnauti išreiškė dar iki šaukiamųjų sąrašų sudarymo, o dar apie 3,7 tūkst. kreipėsi jau po jų paskelbimo, siekdami tarnybą pradėti pirmumo tvarka [2].

Pasak Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriaus Arūno Balčiūno, toks aktyvumas rodo augantį jaunimo pasiryžimą prisidėti prie šalies gynybos, tačiau dėl riboto tarnybos vietų skaičiaus šiemet priimti visų norinčiųjų nepavyks.

„Jaunuoliai, gavę kvietimą studijuoti ir vėliau sulaukę sprendimo dėl šaukimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, įstatymų nustatyta tvarka gali pasinaudoti teise į akademines atostogas, atlikti tarnybą, o ją baigę – sugrįžti tęsti studijų. Įstatymuose numatytos garantijos išsaugoti studijų vietą studentams, atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą.“ – nurodė Lietuvos kariuomenė.