Tarp koalicijai siūlomų mokesčių pakeitimų – daugelio mokesčių didinimas

Planuojamas platesnis NT tarifo taikymas, daliai pajamų augantis GPM

Finansų ministerijos koalicijai pateiktame pirminiame mokestinių pakeitimų plane – siūlymai įvesti mokestį saldiesiems gėrimams bei ne gyvybės draudimo sutartims, plėsti nekilnojamo turto (NT) tarifo taikymą, didinti pajamų mokesčio progresyvumą bei peržiūrėti tam tikras lengvatas.

Ministerijos parengtame dokumente, su kuriuo susipažino ELTA, planuojama, kad iš šių mokestinių pakeitimų 2026 m. į valstybės biudžetą būtų surenkama papildomai 224 mln. eurų.

Vienas iš siūlymų – didinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 9 iki 12 proc. centriniam šildymui ir kūrenimo produktams, bei apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms. Tai pat PVM lengvata būtų sumažinta knygoms ir neperiodiniams leidiniams bei meno ir kultūros įstaigų, muziejų lankymui.

Dokumente teigiama, kad šis pakeitimas sugeneruotų 39,9 mln. eurų pajamų.

Finansų ministerija taip pat siūlo mažinti neapmokestinamo NT vertės dydį nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų. Kaip rašoma dokumente, papildomais NT mokėtojais taptų 760 tūkst. asmenų, o mokestis sugeneruotų 54 mln. eurų pajamų.

Siūloma, kad, jei turto vertė siekia nuo 20 tūkst. iki 150 tūkst., būtų taikomas 0,2 proc. tarifas, jei vertė sudaro nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų – 0,5 proc., o nuo 300 tūkst. eurų iki 500 tūkst. eurų – 1 proc. Asmenims, kurių turimo NT turto vertė siekia virš 500 tūkst. eurų, būtų taikomas 2 proc. mokesčio tarifas.

Be to, siūlomas ir tikslinis NT mokesčio tarifas visiems komercinės paskirties turto savininkams. Šio tarifo dydis siektų 0,2 proc. Toks apmokestinimas gynybos finansavimui generuotų 28 mln. eurų.

GPM pokyčiai: vienodas tarifas būtų taikomas visoms pajamoms

Vyriausybė planuoja sieti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą su gyventojų gaunamų pajamų dydžiu nepriklausomai nuo šių pajamų šaltinio.

Siūloma, kad gyventojai, gaunantys aukštesnes pajamas, neviršijančias 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) metinės sumos, būtų apmokestinti 20 proc. GPM tarifu atskirai darbo, individualios veikloms ir kitoms pajamoms.

Tuo metu aukštas pajamas – viršijančias 60 VDU – planuojama apmokestinti 32 proc. progresiniu GPM tarifu, kuris taip pat būtų taikomas visoms pajamų rūšims.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad pritarus šiems siūlymams būtų surinkti papildomi 219 mln. eurų į valstybės biudžetą.

Taip pat siūloma taikyti nykstantį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) virš 12 VDU per mėnesį. Ministerija skaičiuoja, kad šis pokytis paveiks 128 tūkst. asmenų, kurių mokestinė našta didės iki 11 eurų per mėnesį.

Papildomas individualios veiklos apmokestinimas, anot Finansų ministerijos, paliestų 15 tūkst. asmenų, 700 dirbančiųjų būtų taikomas 32 proc. tarifas. Papildomas kitų pajamų apmokestinimas taip pat paliestų 15 tūkst. žmonių, iš kurių 1,5 tūkst. dėl 32 proc. tarifo taikymo.

Dokumente teigiama, kad tarifai bus didinami palaipsniui 3 metų laikotarpiu.

Siūloma apmokestinti visas draudimo įmokas, išskyrus gyvybės, ir apmokestinti saldžius gėrimus

Be to, Finansų ministerija papildomų lėšų gynybai generavimui siūlo įvesti apmokestinti saldintus gėrimus. Šis cukraus mokestis sugeneruotų 25 mln. eurų.

Ministerijos parengtame dokumente, su kuriuo susipažino ELTA, numatyti du mokesčio tarifai. Gėrimams, kuriuose cukraus kiekis neviršija 8 gramų 100 mililitrų, būtų taikomas 7,4 eurų tarifas už 100 litrų. Tuo metu saldintiems gėrimams, kuriuose cukraus kiekis viršija 8 gramus 100 ml, bei energetiniams gėrimams būtų taikomas 21 euro už 100 litrų tarifas.

Siūlyme nurodoma, kad tai 1 litrą saldinto gėrimo, priklausomai nuo cukraus kiekio, pabrangintų 0,09 – 0,25 euro.

Be to, gynybai finansuoti siūloma apmokestinti visas ne gyvybės draudimo įmokas. Kaip aiškinama dokumente, šios įmokos mokėtojai būtų visi Lietuvoje veikiantys draudikai, vykdantys ne gyvybės draudimo veiklą bei veikiantys be įsisteigimo.

Ši priemonė į valstybės biudžetą, skaičiuojama, sugeneruotų 112,5 mln. eurų.

Dokumente pateikti du draudimo tarifai. Fizinių asmenų draudimo įmokoms už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir gyventojų būsto draudimą, kai tai nesusiję su vykdoma ūkine veikla, būtų taikomas 5 proc. tarifas. Tuo metu visoms kitoms ne gyvybės draudimo įmokoms būtų taikomas 10 proc. tarifas.

Pelno mokestį siūlo didinti 2 proc.

Pelno mokestį siūloma didinti 2 procentiniais punktais: tarifas stambioms įmonėms augtų nuo 16 iki 18 proc., smulkioms ir vidutinėms – nuo 6 iki 8 proc.

Skaičiuojama, kad pelno mokesčio tarifo pokyčiai leistų surinkti papildomus 200 mln. eurų į valstybės biudžetą.

Siekdama skatinti investicijas, Vyriausybė planuoja pokyčius įsigyjantiems ilgalaikį turtą. Šio turto įsigijimo kainos atskaitymas vyktų iš karto, netaikant nusidėvėjimo normatyvų. Pokytį planuojama taikyti turto grupėms, susijusioms su „žaliuoju“ kursu ir inovacijomis, bet nepatenkančioms į investicinio projekto lengvatą.

Taip pat planuojama suteikti teisę atskaityti stipendijas, mokamas pagal sutartis mokslo įstaigose studijuojantiems asmenims.

Dokumente numatytas siekis kurti palankią investicijoms aplinką, sudaryti papildomas prielaidas investuoti, atlaisvinant apyvartines lėšas. Iškeltas tikslas mažinti administracinę naštą smulkų verslą atleidžiant nuo atitinkamų mokestinių prievolių.

Rašoma ir apie aukštųjų technologijų studijų populiarinimą, sudarant prielaidas ugdyti verslo poreikius labiau atitinkančius specialistus.

Numatoma, kad investicijų skatinimo priemonės lems 85 mln. eurų valstybės biudžeto netektis.

Finansų ministerijos paruoštame dokumente numatomos verslo skatinimo priemonės, kurios atneš 41 mln. eurų valstybės biudžeto netektis.

Siūloma nuo 1 iki 2 metų prailginti laikotarpį, kuriuo naujai įkurto smulkaus verslo uždirbtam pelnui taikomas 0 proc. mokesčio tarifas.

Taip pat rengiami avansinio pelno mokesčio mokėjimo pokyčiai – planuojama nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų didinti ribą, kai atsiranda prievolė mokėti avansinį pelno mokestį.

Dokumente taip pat rašoma apie lengvatų peržiūrą

Planuojama suvienodinti įmonių grupės nuostolių atskaitymo ribojimus, nustatyti 70 proc. apmokestinamųjų pajamų ribą nuostolius perkeliančiai įmonių grupei.

Lengvatų peržiūros fiskalinis poveikis sudarytų apie 23 mln. eurų.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus visus planuojamus mokestinius pakeitimus į valstybės biudžetą kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, o 2029 m. – 542 mln. eurų.

Galimus mokestinius pakeitimus koalicinė taryba aptarė praėjusią savaitę, tačiau konkrečių siūlymų politikai ir tuomet nedetalizavo.

Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas yra sakęs, kad parlamentas mokestines pataisas turėtų priimti iki pavasario sesijos pabaigos.

Parengta remiantis elta.