Tarptautiniame investiciniame arbitraže – „Belaruskalij“ ieškinys Lietuvai

„Belaruskalij“ stoja į teisinę kovą su Lietuvos valdžia

Kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ padavė milijardinį ieškinį Lietuvai. Jame Baltarusijos bendrovė kaltina mūsų šalies valdžią „neteisėtais veiksmais“ [1]. Ieškinyje „Belaruskalij“ teigia, kad dėl šių veiksmų „buvo pažeistos „Belaruskalij“ kaip užsienio investuotojo teisės“.

Įmonės teigimu, tai yra Baltarusijos vyriausybės su Lietuvos vyriausybe sudarytos sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nuostatų pažeidimas. „Belaruskalij“ Lietuvos reikalauja atlyginti maždaug 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.

Bendrovės teigimu, nuostolius ji patyrė nuo 2022 m. vasario 1 d. per šalį sustabdžius kalio trąšų tranzitą, turėjusį vykti iki praėjusių metų pabaigos. Sutartį su Aliaksandro Lukašenkos aplinka siejama trąšų gamintoja nutraukė „Lietuvos geležinkeliai“. Susitarimus Lietuvos pusė oficialiai denonsavo tik šių metų rugsėjį.

2022 metų rugpjūtį „Belaruskalij“ jau bandė pasiekti, kad Vakarų sankcijos būtų panaikintos Europos Sąjungos (ES) teisme. Vis tik, 2024 metų rugsėjį ieškiniai buvo atmesti. ES teismas Baltarusijos pusės argumentus laikė „neįtikinančiais“.

Dabar byla keliasi į tarptautinį investicinį arbitražą. Nors buvo numatyta, kad pirmasis posėdis arbitražo byloje galėtų vykti 2026 m. vasarį, tikėtina, kad dabar šis terminas gali nusikelti. Įprastai tokio pobūdžio bylos trunka 3–5 metus.

Arbitražas nagrinėjamas pagal UNICITRAL 1976 arba Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos taisykles. Sudaromas ad hoc arbitražas iš trijų arbitrų – vieną skiria ieškovas, antrą skiria atsakovas, o trečias parenkamas arbitrų sprendimu. Arbitražą techniškai aptarnauja Nuolatinis arbitražo teismas, įsikūręs Hagoje.

Bendrovės vadovas kalba apie patirtus nuostolius

„Belaruskalij“ generalinis direktorius Andrejus Rybakovas Baltarusijos žiniasklaidai išsamiau pakomentavo savo vadovaujamos įmonės sprendimą ieškoti teisybės tarptautiniame arbitraže.

„Dirbame įprastu režimu. Atkūrėme savo logistikos sistemą ir tarptautinei rinkai tiekiame pakankamus kalio karbonato trąšų kiekius. Ši pretenzija nėra susijusi su nenugalima jėga. Tai yra apskaičiuotas, sąmoningas sprendimas priversti sutarties kontrahentą prisiimti atsakomybę už precedento neturintį mūsų teisių pažeidimą“, – sako A. Rybakovas.

Jis pažymi, kad keletą metų dirbę naujomis sąlygomis, sukūrę naujų mechanizmų ir logistikos sprendinių jie sugebėjo tiksliau apskaičiuoti padarytą žalą. Jo teigimu, ieškinys yra sudėtingas ir daugialypis.

„Jį mums dalyvaujant parengė profesionalūs teisininkai. Ieškininis pareiškimas buvo pristatytas suinteresuotosioms šalims išstudijuoti“, – teigė įmonės „Belaruskalij“ generalinis direktorius.

Jis taip pat paaiškino pagrindinius tikslus, kurių šiuo sprendimu siekia Baltarusija.

„Niekam neturėtų susidaryti įspūdis, kad mūsų teises galima nebaudžiamai pažeidinėti. Mūsų šalis visuomet reaguos į tokius veiksmus. Tai žinia tiems, kurie ateityje sumanytų pažeisti mūsų teises. Be to, mes norime gauti žalos atlyginimą. Suma yra didelė. Ją išanalizuos visos šalys ir ji bus aptarta šio proceso metu. Į ieškinį įtraukti visi reikalingi skaičiavimai. Mūsų nuomone, viskas yra aišku ir suprantama. Galutinį sprendimą priims arbitražas“, – pasakė A. Rybakovas.

Lietuva teismams išleis milžiniškas sumas

Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“ dar praėjusių metų spalį inicijavus arbitražo procesą prieš Lietuvą dėl trąšų tranzito draudimo, Lietuvos Vyriausybė šių metų lapkritį skyrė dar beveik 164 tūkst. eurų Lietuvai ginče atstovaujantiems kontoros „Ellex Valiūnas“ advokatams.

Finansų ministerijos prašymu taip pat buvo skirta papildomų lėšų teisinėms paslaugoms ne tik su „Ellex Valiūnas“, bet ir su Londono advokatų kontora „Covington & Burling LLP“, kuri investicinio arbitražo procese atstovaus Susisiekimo ministerijai.

Vyriausybė taip pat dar šių metų kovą teisininkams skyrė 320 tūkst. eurų už trijų mėnesių paslaugas, rugsėjį už vasario–birželio mėnesio teisines paslaugas skirta virš 546,8 tūkst. eurų.

Ar skyrus tokias lėšas teisinėms kovoms Lietuva gali laimėti šią bylą? Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ partneris Miroslav Nosevič sako, kad nepriklausomybės laikotarpiu Lietuva laimėjo „absoliučią daugumą“ investicinio arbitražo ginčų.

„Jeigu (arbitražas – 77) nusprendžia, kad Lietuva teisi – tai istorijos pabaiga, pretenzijos yra atmetamos. Aišku, kyla klausimas dėl Lietuvos valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bet tas paprastai klausimas irgi sprendžiamas tuo pačiu arbitražo sprendimu, kuriuo yra atmetama pretenzija, atmetamas ieškinys“, – sako M. Nosevič.

Situacija prasidėjo dar 2022 m.

2022 m. pradžioje Lietuva sustabdė baltarusiškų kalio karbonato trąšų tranzitą ir vienašališkai nutraukė krovinių gabenimo sutartį su Baltarusija. Baltarusijos pusė teigia, kad taip buvo pažeistos į Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą investavusios Baltarusijos ir „Belaruskalij“ teisės.

Registrų centro duomenimis, 30 proc. trąšas Klaipėdos uoste kraunančio „Birių krovinių terminalo“ akcijų priklauso „Belaruskalij“.

Kadangi po 2022 m. vasario įsigaliojusių Lietuvos sankcijų, kurias lėmė Baltarusijos ryšiai su šia bendrove, buvo nutraukta sutartis dėl tranzito per Lietuvos teritoriją, „Belaruskalij“ teigia patyrusi reikšmingų finansinių nuostolių, kurio vertė siekia maždaug 1 mlrd. eurų.

Lietuva savo ruožtu teigia, kad nutraukė sutartį dėl nacionalinio saugumo interesų.

Tai patvirtino Vyriausybė, o faktą, jog šis nutarimas pagrįstas, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Pati bendrovė argumentuoja, kad nutraukdama tranzitą Lietuva galėjo pažeisti 1999 m. su Baltarusija sudarytą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo. Šią sutartį Lietuvos Seimas denonsavo šį spalį.