Tarptautinis olimpinis komitetas uždraudė translyčiams sportininkams varžytis moterų kategorijoje

Nauja taisyklė įveda privalomą genetinį testą visoms sportininkėms

Tarptautinis olimpinis komitetas patvirtino naują politiką, pagal kurią translytės moterys ir dalis sportininkių su lyties vystymosi skirtumais nebegalės varžytis moterų kategorijoje. Sprendimas įsigalios nuo 2028 metų Los Andželo olimpinių žaidynių ir bus taikomas visiems aukšto meistriškumo sporto renginiams. Tai ženklus posūkis po ankstesnės praktikos, kai sprendimus buvo palikta priimti atskiroms sporto federacijoms.

Pagal naują tvarką visos sportininkės, norinčios dalyvauti moterų varžybose, turės vieną kartą gyvenime atlikti genetinį SRY geno testą. Šis testas nustato, ar organizme yra genas, susijęs su vyriškos lyties vystymusi. Jei genas aptinkamas, sportininkė negalės varžytis moterų kategorijoje.

Testavimas bus atliekamas naudojant seilių, skruosto gleivinės arba kraujo mėginį. TOK teigia, kad tai yra minimaliai invazinis metodas, palyginti su kitomis galimomis procedūromis. Taip pat pabrėžiama, kad taisyklė nebus taikoma atgaline data ir nelies mėgėjų ar rekreacinio sporto. [1]

Sprendimas grindžiamas argumentu dėl sąžiningos konkurencijos ir fizinio pranašumo

TOK sprendimas buvo priimtas po 2025 metų rugsėjį sudarytos ekspertų darbo grupės analizės. Grupė vertino medicininius, mokslinius ir teisinius aspektus bei priėjo išvadą, kad biologinė lytis turi reikšmingą įtaką sportiniams rezultatams. Teigiama, kad vyrai turi fizinį pranašumą visose sporto šakose, kur svarbi jėga, galia ar ištvermė. [2]

TOK prezidentė Kirsty Coventry pabrėžė, kad net menkiausi skirtumai aukšto lygio sporte gali lemti pergalę ar pralaimėjimą. „Taigi visiškai aišku, kad nebūtų sąžininga, jei biologiniai vyrai varžytųsi moterų kategorijoje“, – sakė ji. Ji taip pat pridūrė, kad kai kuriose sporto šakose tai gali kelti ir saugumo klausimų.

IOC dokumente pateikiami konkretūs skaičiai apie fizinį pranašumą. Nurodoma, kad vyrų pranašumas bėgimo ir plaukimo rungtyse siekia apie 10–12 proc., metimo ir šuolių rungtyse – daugiau nei 20 proc., o kai kuriose jėgos sporto šakose gali viršyti net 100 proc. Šie duomenys tapo vienu pagrindinių argumentų keičiant taisykles.

Sprendimas kelia teisinių ginčų ir skirtingas reakcijas

Nauja politika iš karto sulaukė stiprių reakcijų. Vieni ją sveikina kaip būtinybę užtikrinti sąžiningas sąlygas moterų sporte, kiti įžvelgia rimtus žmogaus teisių pažeidimus. Labdaros organizacija „Sex Matters“ pareiškė, kad sprendimas grąžina moterų sportą moterims ir užtikrina saugumą.

Tačiau kritikai teigia, kad tokia tvarka gali pažeisti tarptautinius žmogaus teisių standartus. Jungtinių Tautų institucijos yra nurodžiusios, kad genetiniai lyties testai gali pažeisti teisę į privatų gyvenimą, fizinį ir psichologinį integralumą bei lygybę. Taip pat primenama, kad sportas laikomas universalia žmogaus teise.

Teisininkai prognozuoja, kad sprendimas gali atsidurti teismuose. Nukentėję sportininkai gali kreiptis į Sporto arbitražo teismą, kuris jau yra nagrinėjęs panašias bylas dėl lyties tinkamumo. Be to, kyla klausimų dėl atitikimo Europos žmogaus teisių konvencijai ir kai kurių šalių įstatymams, ribojantiems genetinius tyrimus.

Nepaisant ginčų, TOK aiškiai signalizuoja, kad kryptis pasirinkta. Sprendimas greičiausiai bus perimtas ir atskirų sporto federacijų, kurios jau pastaruoju metu įveda panašius testavimo reikalavimus. Šis sprendimas nėra netikėtas – pastaraisiais metais, ypač po 2024 metų Paryžiaus olimpinių žaidynių kilusių diskusijų, buvo aktyviai ieškoma būdų aiškiau apibrėžti moterų sporto ribas ir užtikrinti vienodas varžybų sąlygas.