„Teatriukas“: keliaujantis teatras vaikams

Nenorėjome laukti vaidmenų, tad keturiese įkūrėme savo teatrą

Šįkart pakalbinome vieno įdomiausių teatrų, skirtų mažiesiems vieną iš įkūrėjų - Dalią Mikoliūnaitę. Dalios ir jos bendražygių dar prieš 23 metus įkurtas „Teatriukas“ sėkmingai gyvuoja iki šiol. Pašnekovės pasiteiravus kaip kilo idėja įkurti teatrą vaikams, ši atsakė, kad tai lėmė nuo vaikystės gimusi meilė scenai:

Nuo mažens esame scenos mylėtojai, vėliau baigėme VU aktoriaus - filolologo studiją vaikams (dabartinį „Teatriuką“) - Žilvinas Ramanauskas, Artūras Varnas, Vaidas Lengvinas ir aš.

Mano bobutė gyveno Biržų rajone, Rygmantiškių kaime. Tuomet ji mane augindavo vasaromis ir visuomet dainuodavo. Dabar klausiantis muzikos atlikėjų kartais lyg girdžiu bobutės balsą.

Prakalbus apie tai, kuo „Teatriukas“ išsiskiria iš kitų teatrų, skirtų mažiesiems, Dalia neslepia, kad tai - vienas iš mažiausių teatrų Lietuvoje, kuris dar ir keliauja. Tokio tipo teatras nepatiria didelių apribojimų - jame dirbantys aktoriai vaidinti galintys beveik iš bet kurio Lietuvos ar pasaulio kampelio.

Dalia pabrėžia, kad toks teatras yra orientuotas į komunikacijos su žiūrovu kūrimą - „Teatriukui“ ryšys su publika yra vienas iš svarbiausių aspektų. „Teatriuko“ auditorija - nuo 0 iki 12 metų vaikai.

Komanda jau yra išleidusi 20 garso įrašų bei septynerius metus kasmet su partneriais, teatru „Acting up“ iš Airijos, rengia tarptautinį teatro festivalį „LABAS“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros tarybos ir įvairių šalių ambasados. „Teatriuko“ komanda taipogi gali pasigirti ir kasmet Molėtų rajone rengiamomis kūrybinėmis vaikų vasaros stovyklomis ir, be abejo, ten šiuo metu statomu nauju projektu „SCENA D“. Šis projektas kuriamas pasitelkus europinio finansavimo pagalbą.

Vaikų labiausiai pamėgti spektakliai ir nenutrūkstamas darbas nuotoliniu būdu

D. Mikoliūnaitės pasiteiravus, tai kokius gi spektaklius „Teatriuke“ yra labiausiai pamėgę vaikai, Dalia nedelsdama atsakė, kad tai yra kultiniai jų sukurti spektakliai, iš kurių dauguma - įrašyti garso takeliai:

Tai - pagal smulkiąją lietuvių tautosaką pastatytas spektaklis „Piemenėlių išdaigos”. Taip pat pagal J. Erlicko eiles (su kuriuo esam apvažiavę visą Lietuvą penkis kartus) pastatytas vaidinimas „Kad būtų linksma“ (rež. Ž. Ramanauskas). Spektaklis „Pasakos telefonu“ (rež. Ž. Ramanauskas), kuriame pasakojama nesibaigianti ir žavi tėčio ir dukrytės istorija. Taip pat spektaklis „Žalia gyva” (rež. A. Sunklodaitė, scenograf. G. Brazytė), kuriame yra pasakojama Vilniaus ir visos Lietuvos istorija. Na ir kaipgi be vaidinimo „Pasaka“, kuris yra apkeliavęs mažuosius lietuvius nuo Indijos iki Pietų Afrikos bei Islandijos.

Kūdikiai taip pat nelieka pamiršti - jiems pastatytas vaidinimas „Arbatinukai“ (rež. K. Žernytė) bei „Popierinės pasakos“. Dalia teigia, kad net nebegali suskaičiuoti kūrybinių laboratorijų, koncertų bei socialinių renginių. Taip pat, paslaptingai užsiminė ir apie naująjį projektą „SCENA D“, apie kurį kol kas dar per daug neatvirauja.

Ne vieną kultūros įstaigą pandeminė situacija šalyje vienaip ar kitaip paveikė. Tiesa, vienos įstaigos gebėjo savo veiklą perorganizuoti, kitoms, deja, nepavyko. Štai „Teatriukas“ gali pasigirti kultūros paso platformoje siūlomomis nuotolinėmis teatro pamokomis skirtomis mokykloms.

Pandemijos metu sukosi kaip įmanydami - netgi pradėjo studijuoti

Dalios teigimu, karantino laikotarpis buvo išties sudėtingas ne tik jai, bet ir visai teatro komandai - pribloškė ne tik psichologiškai, bet ir kūrybiškai. O galiausiai ir ištirpdė visas turėtas santaupas - nors ir buvo keletas pagalbos priemonių iš Kultūros ministerijos, Kultūros tarybos, Socialinių reikalų ministerijos bei Užimtumo tarnybos, tačiau jos nebuvo pakankamos.

Svarbiausia yra palaikymas - „Teatriukas“ net ir pandemijos įkarštyje aktyviai dalyvavo nuotolinių renginių bei nuotolinių festivalių tarptautinėje bendruomenėje bei tinkluose. Šiai vasarai jau yra organizuojamos kūrybinės lauko stovyklos vaikams kaimo sodyboje. Tad liūdėti - nėra kada.

Paskelbus karantiną ir užvėrus mylimą veiklą, teatre dirbantys aktoriai sukosi kaip išmanydami - karantinas Dalios gyvenime įnešė ir naujovių:

Ir butą nuomojome, ir krienus kasėme bei pardavinėjome, ir išaugtus vaikų rūbus pardaviau. Tėvai senjorai taipogi padeda. Kol kas darbo profilio nekeitėme, tiesa, įstojau studijuoti su tikslu ateityje turėti trečią specialybę (dabar esu profesionali aktorė ir diplomuota teatro vadybininkė),- apie pokyčius gyvenime kalbėjo D. Mikoliūnaitė.

Pasiteiravus, ar teatras vaikams žada atverti savo duris iškart pasibaigus ribojimams (kultūrinės įstaigos savo duris gali atverti jau nuo š. m. balandžio 19 d.), Dalia teigė, kad dėl gegužės pabaigoje pasibaigsiančio teatro sezono, duris teatras atvers jau tik rugsėjį. Pašnekovė teigė, kad vasarą ji su vaikais vyks į stovyklą kaime.

Prakalbus apie saugumo priemones, kurių bus imtasi tik atvėrus „Teatriukui“ duris, Dalia teigė, kad atsižvelgia į tai, kad šis teatras yra „bendraujantis“, tad privalės pasirūpinti visomis priemonėmis, kad užtikrintų žiūrovų saugumą. Netgi viena iš kuriamų premjerų - sveikos gyvensenos tema.

Kartu su visais „Teatriuko“ lankytojais džiaugiamės, kad veikla nenutrūks ir teatras išsaugos savo unikalią dvasią tolesniuose pasirodymuose mažiesiems.