Teisėjas neviešins prisiekusiųjų protokolų iš J. Epsteino bendrininkės G. Maxwell bylos

Teismas atmetė prašymą paviešinti prisiekusiųjų liudijimus, pabrėžiant jų menką informacinę vertę

JAV federalinis teisėjas Paulas A. Engelmayeris pirmadienį nusprendė, kad Teisingumo departamento prašymas atverti prisiekusiųjų posėdžių liudijimus byloje prieš Jeffrey Epsteino artimą bendrininkę ir buvusią merginą Ghislaine Maxwell yra nepagrįstas [1].

Sprendime jis pažymėjo, kad federaliniai įstatymai itin retai leidžia viešinti tokią medžiagą, o atsitiktinis dokumentų paviešinimas galėtų pakenkti procesui. P. A. Engelmayeris pabrėžė, jog ši konkreti medžiaga nesuteikia naujų reikšmingų faktų apie J. Epsteino ir G. Maxwell veiklą.

Teisėjas kritikavo Teisingumo departamento teiginį, kad liudijimai galėtų atskleisti nežinotą informaciją, vadindamas tokį argumentą „akivaizdžiai klaidingu“. Jis nurodė, kad kiekvienas, susipažinęs su įrodymais iš 2021 metų G. Maxwell bylos, „sužinotų beveik nieko naujo“ ir jaustųsi „nusivylęs ir suklaidintas“.

Sprendimas buvo politinis smūgis prezidentui Donaldui Trumpui, kuris viešai žadėjo paviešinti visus dokumentus, susijusius su J. Epsteinu. Ankstesni paviešinti įrašai sukėlė visuomenės nusivylimą, nes nepateikė jokių esminių atskleidimų.

Liudijimai nemini kitų asmenų ir neteikia detalių apie nusikaltimų aplinkybes

P. A. Engelmayeris sprendime pažymėjo, kad liudijimuose nėra minimi jokie asmenys, išskyrus J. Epsteino ir G. Maxwell vardus. Dokumentai nepateikia duomenų apie galimus klientus, neatskleidžia naujų nusikaltimų vietų, jų turto kilmės, J. Epsteino mirties aplinkybių ar tyrimo eigos.

Teisėjas teigė, jog geriausias argumentas už viešinimą būtų tas, kad tokia medžiaga parodytų tikrąsias vyriausybės intencijas, kurios, jo manymu, galėjo būti ne skaidrumas, o bandymas nukreipti visuomenės dėmesį.

Pasak teisėjo, prisiekusiųjų posėdžiai nebuvo naudojami tyrimo tikslais: jie neišklausė jokių įvykių liudininkų, aukų, įtariamųjų ar net dokumentų saugotojų. Vieninteliai liudiję asmenys buvo teisėsaugos pareigūnai, o kiekvienas posėdis truko tik vieną dieną.

Baltieji rūmai nesutinka su teismo sprendimu

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt pavadino teismo sprendimą „apmaudžiu“. Ji teigė, kad prezidentas siekia, jog viešai būtų pateikti „patikimi įrodymai“. Dėl galimo apskundimo ji nukreipė žurnalistus į Teisingumo departamentą [2].

Praėjusį mėnesį D. Trumpas buvo pareiškęs, jog palaiko generalinės prokurorės Pam Bondi sprendimą viešinti tuos dokumentus, kuriuos ji laikytų patikimais. Floridos advokatas Bradas Edwardsas, atstovavęs beveik dviem dešimtims J. Epsteino aukų, sakė, kad dauguma nori apsaugoti aukas, o pati medžiaga turi mažai įrodomosios vertės.

G. Maxwell šiuo metu atlieka 20 metų laisvės atėmimo bausmę už pagalbą vykdant nepilnamečių seksualinį išnaudojimą. Jos advokatė Bobbi Sternheim atsisakė komentuoti, o Teisingumo departamentas į žurnalistų klausimus neatsakė.

J. Epsteino byla išlieka politinės kovos ir visuomenės dėmesio centre

J. Epsteino istorija vėl tapo nacionalinių diskusijų tema, nors jis jau 2008 metais Floridoje buvo pripažintas kaltu dėl prostitucijos nusikaltimų ir užsiregistravo kaip seksualinis nusikaltėlis.

D. Trumpas kėlė klausimus dėl J. Epsteino mirties, o jo sąjungininkai skatino teorijas, kad nusikaltimai buvo slepiami siekiant apsaugoti įtakingus žmones. Kai kurie šie asmenys užėmė pareigas jo vadovautame Teisingumo departamente, bet galiausiai paskelbė, kad daugiau dokumentų nebus paviešinta, o vadinamojo „klientų sąrašo“ nėra.

Spaudimas atskleisti daugiau informacijos išaugo. Teisingumo departamento viceministras Toddas Blanche’as dvi dienas kalbėjosi su G. Maxwell, tačiau po to ji buvo perkelta iš Floridos į Teksaso pataisos stovyklą. Respublikonų vadovaujamas Atstovų rūmų priežiūros komitetas pareikalavo bylos dokumentų ir planuoja apklausti buvusį prezidentą Billą Clintoną.