Teisingumo pergalė gydytojui A. Alekseičikui: Bioetikos komiteto sprendimas panaikintas

Gydytojas A. Alekseičikas buvo kaltinamas dėl savo pasisakymų apie homoseksualumą

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2025 m. sausio 7 d. priėmė reikšmingą sprendimą – panaikino Lietuvos bioetikos komiteto 2024 m. spalio 29 d. nutarimą, kuriuo buvo kritikuoti vieši gydytojo Aleksandro Alekseičiko pasisakymai. Komisijos nutarimas pabrėžia, kad Bioetikos komiteto atliktas tyrimas buvo nepakankamai išsamus, trūko objektyvumo, o gydytojo išsakytos mintys galėjo būti klaidingai interpretuotos [1].

Primename, jog gydytojas A. Alekseičikas susidūrė su kaltinimais dėl savo pasisakymų apie homoseksualumą. Interviu metu jis išsakė nuomonę, kad homoseksualumas yra sutrikimas, ir teigė, jog teikia psichologinę pagalbą homoseksualiems asmenims. Šie jo teiginiai sukėlė LGBTQ bendruomenės ir jiems prijaučiančių asmenų pasipiktinimą, nes jie buvo interpretuoti kaip diskriminuojantys ir neatitinkantys šiuolaikinių medicinos standartų.

Jam netgi buvo prilipinta homofobo etiketė, o Lietuvos bioetikos komitetas ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Darbuotojų etikos komisija ėmėsi tirti šį atvejį. Galiausiai vienas iš pirmųjų Lietuvos psichiatrų, įsteigusių pirmąjį psichoterapijos kabinetą, sulaukė ypač negailestingo elgesio – jis buvo apkaltintas šiurkščiai pažeidęs profesinius etikos standartus ir netgi atleistas iš darbo.

Tačiau dabar psichiatras A. Alekseičikas pagaliau sulaukė teisingumo. O šis atvejis iškelia platesnius klausimus apie žodžio laisvę, profesinę atsakomybę ir teisingumo mechanizmus Lietuvoje. Ar gydytojas gali laisvai išreikšti savo nuomonę, nebijodamas, kad ji bus netiksliai pateikta ar iškraipyta? Ar institucijos turėtų kruopščiau vertinti faktus prieš priimdamos sprendimus, galinčius paveikti žmogaus reputaciją?

Bioetikos komitetos tyrimas buvo atliktas netinkamai ir šališkai

Lietuvos administracinių ginčų komisija nustatė, kad Bioetikos komitetas, priimdamas savo sprendimą, rėmėsi nepatikrintais šaltiniais ir šališka informacija. Bioetikos komitetas nesurinko visų reikšmingų faktų, todėl jo išvados negali būti laikomos objektyviomis.

Gydytojo pasisakymai buvo vertinami ne remiantis objektyviais kriterijais, o pagal iš anksto suformuotą naratyvą.

Tyrimo metu nebuvo pakankamai atsižvelgta į kontekstą, kuriame buvo išsakyti gydytojo A. Alekseičiko žodžiai. Komisija pažymėjo, kad jo pasisakymai interviu metu buvo susiję su istorinių laikotarpių analize, tačiau dalis citatų buvo pateikta taip, tarsi jos atspindėtų gydytojo dabartinę poziciją.

Be to, nustatyta, kad žiniasklaidoje paskelbtas gydytojo interviu galėjo būti iškraipytas ir publikuotas be jo galutinio pritarimo. Tai reiškia, kad gydytojas negalėjo būti laikomas visiškai atsakingu už tai, kaip jo žodžiai buvo pateikti visuomenei.

Ši aplinkybė dar kartą iškelia žiniasklaidos atsakomybės klausimą – ar visada pateikiama informacija tiksliai atspindi pašnekovo mintis, o galbūt ji būna iškraipoma vien tam, kad būtų sukurta dėmesį patraukianti sensacija?

Šis sprendimas gali būti reikšmingas ir kitais atvejais, kai puolami LGBTQ kritikuojantys specialistai

Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas yra svarbus ne tik konkrečiu atveju, bet ir platesniame kontekste. Jis iškelia klausimus apie tai, kaip Lietuvoje užtikrinama nuomonių įvairovė ir ar profesionalai gali laisvai kalbėti apie įvairias temas, nebijodami būti neteisingai suprasti ar netgi išmesti iš darbo.

Gydytojas A. Alekseičikas yra ilgametis psichiatrijos specialistas, kurio darbas padėjo tūkstančiams žmonių. Tokios asmenybės reputacija negali būti formuojama remiantis nepatikima informacija ar neobjektyviais vertinimais. Jo karjeros ir visos reputacijos sutrypimas vien todėl, kad drįso kalbėti nepatogia LGBTQ tema, buvo išties nepamatuotas ir neteisingas.

Tad ši byla gali tapti reikšmingu precedentu ateityje, skatinant institucijas atidžiau vertinti aplinkybes prieš priimant sprendimus, kurie gali turėti rimtų pasekmių žmogaus karjerai ir visuomeniniam įvaizdžiui.

Teisingumo pergalė gydytojui A. Alekseičikui – tai taip pat pergalė prieš paviršutiniškus tyrimus, išankstinius nusistatymus ir žmonių baudimą už kritiką ar nepatogias įžvalgas LGBTQ tema. Šis atvejis primena, kad teisinės ir etinės procedūros turi būti grindžiamos ne emocijomis ar politiniais motyvais, o tiksliais faktais ir objektyvumu.