Teismai skundžiasi vienu mažiausių finansavimų ES: Vyriausybė sudarė darbo grupę

Teisėjai kelia klausimą dėl teismų finansavimo, kuris laikomas vienu mažiausių Europos Sąjungoje

Teismų sistemos finansavimas Lietuvoje tapo viena iš temų, aptartų trečiadienio Vyriausybės spaudos konferencijoje. Žurnalistams paklausus apie teisėjų išsakytus reikalavimus didinti finansavimą, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pripažino, kad teismų sistemos finansavimo klausimas yra aktualus ir šiuo metu svarstomas Vyriausybės lygiu.

Pasak ministrės, šis klausimas jau aptartas tiek su premjere, tiek su kitais Vyriausybės nariais bei Finansų ministerija. Siekiant spręsti situaciją, sudaryta atnaujinta darbo grupė, kuri analizuoja teismų finansavimo problemą ir ieško galimų sprendimų.

„Pirmiausia ir su Premjere, ir su Vyriausybės nariais, Finansų ministerija esame aptarę šitą klausimą. Yra sudaryta ir atnaujinta grupė būtent spręsti teismų sistemos finansavimo klausimą“, – sakė teisingumo ministrė R. Tamašunienė.

Diskusijos dėl finansavimo kilo teisėjams teigiant, kad dabartinės lėšos nebeatitinka realių teismų darbo poreikių, o pagal kai kuriuos rodiklius Lietuvos teismų sistema yra tarp mažiausiai finansuojamų Europos Sąjungoje.

Ministerija siūlo stiprinti teisėjų padėjėjų komandas ir didinti pagalbinių darbuotojų atlyginimus

Pasak teisingumo ministrės, viena iš svarbiausių sričių, kuriai reikalingas papildomas finansavimas, yra teisėjų komandų stiprinimas. Ministerija mato poreikį didinti teisėjų padėjėjų skaičių ir gerinti pagalbinio personalo darbo sąlygas.

„Ką mes dedam matome, kur prioritetą, iš tiesų yra nepakankamas finansavimas teisėjų padėjėjų komandų“, – sakė ministrė.

Anot jos, šiuo metu ieškoma finansinių resursų, kad būtų galima stiprinti šias komandas. Taip pat svarstoma kelti atlyginimus teismų sekretoriams ir psichologams, kurie dirba teismų sistemoje.

Ministrės teigimu, stipresnės teisėjų komandos galėtų padėti efektyviau organizuoti darbą ir pagerinti teismų sprendimų kokybę.

„Sustiprindami teisėjų komandas, tikrai užtikrinsime ir sklandesnį darbą ir kokybiškesnius teismų sprendimus“, – sakė R. Tamašunienė.

Siekiama mažinti bylų skaičių teismuose ir daugiau ginčų spręsti ne teismo keliu

Kita kryptis, kurią mato Teisingumo ministerija, – bandymas mažinti teismų darbo krūvį. Pasak ministrės, Lietuvoje teismai susiduria su dideliu bylų skaičiumi, nes gyventojai dažnai renkasi ginčus spręsti būtent teisme.

„Lietuvos piliečiai labai mėgsta bylinėtis ir teismuose turime tikrai pradėta labai daug teismų procesų“, – sakė ji.

Siekiant sumažinti bylų skaičių, ministerija planuoja stiprinti pirminės ir antrinės teisinės pagalbos sistemą. Tikimasi, kad geresnė teisinė konsultacija ankstyvoje stadijoje padėtų dalį konfliktų išspręsti dar prieš jiems pasiekiant teismus.

Taip pat planuojama plėsti mediacijos sistemą – tai procesas, kai ginčą šalys bando išspręsti susitarimu, padedant nepriklausomam mediatoriui. Pasak ministrės, toks sprendimų būdas galėtų padėti formuoti kitokią konfliktų sprendimo kultūrą.

„Taip pat plečiame mediacijos ir mediatorių veiklą, kaip taikos galimybę spręsti konfliktus taikos būdu ir taip pat mūsų tą kultūrą spręsti konfliktus ne teismuose gerinti Lietuvoje“, – sakė teisingumo ministrė.

Anot jos, būtent tokių kompleksinių priemonių derinys – didesnis finansavimas, stipresnės teisėjų komandos ir alternatyvūs ginčų sprendimo būdai – galėtų padėti ilgainiui sumažinti teismų darbo krūvį ir pagerinti visos sistemos veikimą.