Teismas atmetė Celofano ieškinį: liko be 100 eurų, turės atlyginti bylinėjimosi išlaidas

Nors T. V. Raskevičius peržengė asmenines ribas, prisiteisti neturtinės žalos iš jo nepavyko

Teismas nusprendė, kad savo pareigas baigęs eiti seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius, pabučiuodamas Antaną Kandrotą-Celofaną be jo sutikimo, nors pažeidimą ir padarė, tačiau moralinės žalos ieškovui atlyginti neturės.

Pirmadienį Vilniaus miesto apylinkės teismui atmetus A. Kandroto-Celofano ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo, kai šį, darant asmenukę, pabučiavo buvęs parlamentaras, „laisvietis“ T. V. Raskevičius, šis ne tik nesulauksiąs norėtų prisiteisti 100 eurų už padarytą neturtinę žalą, bet ir turės politikui sumokėti 2,8 tūkst. eurų siekiančias bylinėjimosi išlaidas [1].

Pasirodo, A. Kandrotui tiesiog nepavyko įrodyti, kad už tai, jog buvo viešai pabučiuotas savo netradicinės orientacijos neslepiančio tuometinio parlamentaro, jis patyrė neturtinę žalą, nors toks drąsus T. V. Raskevičiaus žingsnis ir buvo neteisėtas.

Teisėja Gerda Sinkevičienė akcentavo, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas esą savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Todėl teismui nustačius, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, jo pareikštas ieškinys dėl civilinės atsakomybės yra atmetamas.

Į teismą su civiliniu ieškiniu besikreipęs A. Kandrotas-Celofanas iš T. V. Raskevičiaus norėjo prisiteisti 100 eurų neturtinės žalos po to, kai praėjusių metų liepos 1 d. Vilniuje, Gedimino prospekte, vykusių LGBTQ+ eitynių metu kartu prie Katedros buvo organizuotas ir nedidelis A. Kandroto-Celofano susibūrimas, kuriame protestuota prieš Lietuvos miestuose keliamas Ukrainos vėliavas.

Galiausiai paradui nužygiavus iki pat Katedros, susitiko ir Celofanas su T. V. Raskevičiumi – pastarasis jį čia ir „apdovanojo“ bučiniu.

Galima priekabiauti prie ko nori, vis tiek neliksi nubaustas?

Tačiau nepaisant ieškinio baigties, ši situacija atvėrė kiek kitokius pasvarstymus apie asmenines teises Lietuvoje. Tai štai platesnių teisių ir galimybių nuolat reikalaujanti LGBTQ+ bendruomenė gali daryti viską, net ir peržengti kitų asmenų ribas, nepriklausomai nuo to, kad šie tam nedavę sutikimo.

Akivaizdu, kad šis A. Kandroto-Celofano ieškinys buvo labiau principinis reikalas, o ne finansinės naudos siekimas, siekiant parodyti, kaip toli šalies teisinė sistema gali eiti, ginant šią bendruomenę.

Teismo sprendimas parodė, kad nepaisant to, kad buvo konstatuota, jog T. V. Raskevičius pasielgė neteisėtai, jis ėmė ir „išsisuko“ nuo bausmės, mat ieškovas nepateikė įrodymų, kad šis jam turintis atlyginti moralinę žalą.

O štai jeigu ši situacija būtų atvirkštinė? Ar tokia būtų ieškinio baigtis?

Įdomu ir tai, kad pačio T. V. Raskevičiaus buvusi kolegė seime Morgana Danielė dar prieš keletą metų teikė parlamentui pataisas dėl sekso su aiškiu žmogaus sutikimu [2]. Tai reiškia, kad asmenys, ketinantys kūniškai suartėti, abu turi išreikšti tam aiškų sutikimą.

O štai bučinys, nors ir nėra seksas, tai irgi yra asmeninių ribų pažeidimas asmeniui neduodant tam akivaizdaus sutikimo.

Nepriimtinas T. V. Raskevičiaus bendravimas buvo žinomas ir seniau

Visgi, tai ne pirmas kartas, kai į žiniasklaidos akiratį dėl nederamo elgesio patenka T. V. Raskevičius. Štai dar 2019-aisiais tuometinis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) patarėjas Mindaugas Kluonis sukėlė tikrą skandalą po to, kai paskelbė detales apie bendravimą su jo tuometiniu viršininku T. V. Raskevičiumi, po kurio buvo paliktas tiesiog be darbo [3].

M. Kluonis tuo metu tvirtinęs, kad problemos darbe su T. V. Raskevičiumi, tikėtina, prasidėjo, nes abu vyrai priklausė oponuojančioms politinėms jėgoms, o T. V. Raskevičius savo ruožtu atsisakęs M. Kluonį išleisti į Europos socialistų partijos kongresą. Būtent šiam nesutikus su tokiu sprendimu, darbe esą ir prasidėjo mobingas bei neteisingi tarnybiniai pranešimai ir patikrinimai.

O štai nepraėjus nė dviem savaitėms po šio skandalo paviešinimo, M. Kluonis esą buvo informuotas, kad jo pareigybė yra naikinama, o jokių kitų laisvų darbo vietų tarnyboje nėra.

Tačiau praėjo penkeri metai, o T. V. Raskevičius taip ir liko išvengęs atsakomybės. Pergalingai įžengęs į 2020-2024 m. kadenciją jis ne tik tapo Tautos išrinktu atstovu, bet ir vadovavo parlamento Žmogaus teisių komitetui.