Teismas išteisino VU dėl studentų biometrinių duomenų rinkimo: studentai galėjo rinktis laisva valia?

Studentų duomenys rinkti pagrįstai

Vilniaus apygardos administracinis teismas pranešė žinią – Vilniaus universitetas (VU), ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 metu vykdęs atsiskaitymus ir rinkęs studentų biometrinius duomenis siekiant užtikrinti studentų sąžiningumą – išteisintas. Į teismą besikreipusi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) liko it musę kandusi – teismas nustatė, kad biometrinių duomenų rinkimas buvo galimas ir teisėtas. Nors tiek šis, tiek kiti universitetai sudarė studentams daugybę sunkumų ir tiesiog vertė skiepytis nepriimdami jų nei į paskaitas, nei į atsiskaitymus be galimybių pasų, taip išeina, kad jokios studentų laisvės ir teisės nebuvo pažeistos.

Pranešama, kad kai VDAI gavusi anoniminį skundą dėl galimo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimo, dar praėjusių metu birželio 8 d. priėmė sprendimą kreiptis į teismą. Skelbiama, kad būtent šiame universitete rektoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymu, siekiant užtikrinti akademinį sąžiningumą, buvo pradėti rinkti studentų duomenys: stebėjimo nuotraukos, veido biometriniai duomenys, egzamino garso įrašai [1].

Teismas atkreipė dėmesį, kad net ir su tvarka nesutikę studentai turėjo ir kitą išeitį – kreiptis į akademinio padalinio vadovą su prašymu atsiskaitymą atidėti vėlesniam laikui.

Išnagrinėjęs šią administracinę bylą teismas konstatavo, kad tokį sprendimą rinkti studentų biometrinius duomenis VU priėmė ne siekiant sau patogumo ar ekonomiškumo, bet atsižvelgdamas į būtinybę dėl tuo metu šalyje susidariusios kritinės situacijos dėl COVID-19.

Pažeidimų teismas nerado – VU veiksmai atitinka BDAR 9 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintą sąlygą dėl gautų studijuojančių asmenų sutikimo bei papildomai 9 straipsnio 2 dalies g punkte nustatytą išimtinę sąlygą – dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių [1].

Tiesa, šis sprendimas per 30 dienų dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Neįsileido be galimybių pasų

Pastaruoju metu universitetai mėgsta teigti, kad viskam, kas vyko praėjusių metų rudenį ir žiemą, studentai davė sutikimą. Pradedant biometrinių duomenų rinkimu prieš atsiskaitymus (toks ir sutikimas, kai be tų biometrinių duomenų neprileido laikyti egzaminų) ir baigiant galimybių pasais, be kurių paprasčiausiai neįleido į universitetus.

Tačiau dabar populiaru sakyti, kad jei studentai nenorėjo įgyti galimybių paso, paskaitų paprasčiausiai galėjo nelankyti ir išnaudoti akademines atostogas ar padaryti pertrauką moksluose. Štai tokie „kompromisai“ buvo siūlomi nepaklusniems studentams. Ir spėkite, kiek iš jų šiomis „galimybėmis“ pasinaudojo...

Juk sakysite, vienas iš galimų pasirinkimų – studijuoti nuotoliniu būdu, kam iš esmės nereikia vakcinaciją arba persirgimą koronavirusu įrodančio dokumento. Tačiau netgi ir tai nėra tikslu, mat Kauno Vytauto Didžiojo universitetas sumanė „papokštauti“ ir nesiskiepijantiems studentams neleisti mokytis net ir nuotoliniu būdu.

Kita vertus, neleisti mokytis nebuvo vienintelis iš būdų „paauklėti“ nepaklusnius studentus.

Štai, jei priėmei sprendimą nesiskiepyti, negalėjai prisiglausti ir studentų bendrabutyje.

Tas pats pasirinkimų laisvę nuolat pabrėžiantis VU, dar nė neįsigaliojus privalomiems galimybių pasams, juos tikrinti pradėjo savanoriškai, o kitaminčiais nusprendė atsikratyti ne tik jų neįleisdamas į patalpas, bet ir juos traktuodamas kaip „grėsmę visuomenei“ ir vydamas iš bendrabučių.

Sutiko skiepytis, nes nebenorėjo kęsti nuotolinio mokymosi kančios

Dalis iš „begalę“ pasirinkimų, anot universitetų, turėjusių studentų, išgirdę apie naujus ribojimus, tiesiog palūžo ir nusprendė pasiskiepyti. O kas gi beliko pirmakursiams, atverčiantiems naują savo gyvenimo lapą, daliai iš jų atsikrausčius į naują miestą ir apsigyvenus universiteto paskirtame bendrabutyje?

Visgi, net ir po tokių reikalavimų, kai kurie universitetai, organizavę net skiepobusus prie savo patalpų, liko it musę kandę – norinčiųjų buvo mažuma. O štai pasiskiepyti nusprendę studentai džiaugsmu netryško ir net neslėpė tokį sprendimą priėmę ne savanoriškai, o todėl, kad nebenorėjo grįžti į „namų režimą“.

„Mane, švelniai tariant, privertė. Esu priversta, nes kitaip negaliu mokytis, tik nuotoliniu. O kas tas nuotolinis – lygus nuliui“, – teigė viena pirmakursė [2].

Esant tokiai situacijai, Studentų sąjungos prezidentui Vytautui Kučinskui nieko kita nebeliko kaip tik konstatuoti, kad „studentai linkę skiepytis ir įsitraukti į studijų procesą“ [2].

Taip Lietuvoje organizuojamas „laisva valia“ paremtas studijų procesas.