Tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai

Tautos atstovų rinkimas balsavimu - demokratinės valstybės pagrindas

Lietuvoje tiesioginių mero rinkimų praktika buvo pradėta nuo 2015 metų, iki tol miestų merus rinkdavo savivaldybių tarybos. Tiesioginiai rinkimai yra demokratinės šalies pagrindas, žmonės atiduoda savo balsą tam, kurio darbais labiausiai tiki. Demokratija - tai valdymo forma, kurioje visi valstybės piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme. Šia teise piliečiai naudojasi referendumuose arba per savo išrinktus tautos atstovus. Demokratijos sąvoka pradėta naudoti dar XIX a. ir išsiskyrė iš kitų valdymo formų nepriklausymu jokiai elito grupei ar klasei. [1]

Deja, bet demokratinės vertybės palankios ne visoms politinėms grupuotėms Lietuvoje. Panašu, kad režimas Lietuvoje panašėja į autoritarinį - panašiai kaip mums žinomoje Baltarusijoje. Kad būtų paprasčiau suvokti, išskirkime keletą autoritarinio režimo ypatumų ir pagalvokime, kiek iš šių punktų nejučia įleidome į visuomenę: [2]

• Nevyksta laisvi ir reguliarūs rinkimai;
• Suvaržomos piliečių politinės teisės;
• Cenzūruojama spauda ir kt.

Ar radote nors kelis panašumus į dabartinį mūsų „gyvenimą“? Jei dar ne - skaitykite toliau. Prisiminkime 2019 metų rugsėjo pabaigą, kai grupė parlamentarų kreipėsi į Lietuvos Konstitucinį Teismą prašydami peržiūrėti, ar 2015 metais įvesti tiesioginiai merų rinkimai neprieštarauja valstybės Konstitucijai.

Po šiuo kreipiniu rasime Seimo valdančiųjų partijų narių parašus: Valerijaus Simuliko, Petro Čimbaro, Algirdo Butkevičiaus, Algimanto Dumbravos. [3] Su kreipiniu sutiko ir jį pasirašė ir dabartinė Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, argumentuojanti, kad kreipinys tiesiog turėjo tam pagrindą „ir tiek“. [4] Šalia pasirašiusiųjų buvo ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen autografas. Tiesa, pastaroji pasirašė ne todėl, kad nepalaiko tiesioginių mero rinkimų. O todėl, kad juos palaiko ir norėjo sužinoti, ar šie tikrai neprieštarauja Konstitucijai.

Visuomenės pasitikėjimas politinėmis partijomis smunka - ir ne veltui

Sunku pasakyti, ar Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo buvo diena, kuomet Lietuvos žmonės buvo patenkinti valstybės valdymu. Na, turbūt ir neveltui. Pasitikėjimas itin smunka ir politinėmis partijomis - ir nebūtinai dėl partijos propaguojamos ideologijos arba dėl to, kad žmonės pikti ant Vyriausybės.

Pasitikėjimas politine partija gali mažėti dėl daugelio aspektų, keli iš jų - partijoje yra keli visuomenės „nemylimieji“, teršiantys visos partijos vardą, partijoje veikia „juodasis kardinolas“, parūpinantis šiltesnes vietas tiems, kurie daugiau jam „padėjo gyvenime“, tamsūs partijos atspalviai praeityje.

Štai, kodėl mero rinkimai per politinę partiją yra visiškai neefektyvūs - Lietuvos žmonės už tai tikrai nepadėkos - net neabejokime. Taigi, tęsiame toliau. 2021 m. balandžio 19 dieną Konstitucinis Teismas paskelbė savo sprendimą dėl tiesioginių mero rinkimų legitimumo. KT teigimu, tokio pobūdžio demokratiški rinkimai yra prieštaraujantys Lietuvos Konstitucijai: [5]

Konstitucijos 119 straipsnyje nustatyta vienpakopė dviejų institucijų savivaldos sistema, kurioje atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o vykdomoji institucija tiesiogiai nenurodyta.

KT pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, visi savivaldybės tarybos nariai turi būti lygūs ir turėti vienodą balso teisę priimant sprendimus ir turi turėti vienodas galimybes būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje. Panašu, kad dabartinis rinkimų modelis prieštarauja savivaldybės tarybos narių „lygybei“, bet neprieštarauja demokratiniam valstybės pagrindui, kuriame, kaip pasikartosime, valstybės suverenumą savo rankose turi Tauta.

Visgi, vienai iš valdančiųjų partijų - konservatoriams, tokio tipo rinkimai nėra palankūs. Šiai politinei partijai aktualu, kad balsuotų savas elektoratas. Nuo tiesioginių mero rinkimų įvedimo šalyje, konservatoriai galimai prarado ne vieną merą - štai, kaip pavyzdį galime paminėti Kauną. 2007-2015 metais Kauno miesto vairas priklausė ilgamečiui TS-LKD partijos nariui Andriui Kupčinskui.

Panašu, jei ne tiesioginiai rinkimai, A. Kupčinskas ir toliau vestų Kauną „į geresnį rytojų“. Deja, bet Andriui nepavyko - žmonės 2015 m. labiau patikėjo „Vičiūnų“ įmonės grupės steigėju Visvaldu Matijošaičiu. Perėmus Kauną Visvaldui, miestas kaipmat atsigavo - „užsilopė“ senokai nejudintos gatvės, miestas tapo gyvas, kupinas jaunimo bei renginių. Kauniečiai nejučia aikčiojo kaip gera gyventi Kaune. Būtent tai ir lėmė mero perrinkimą antrai kadencijai 2019 m.

KT išvados įsigalios jau nuo kitų merų rinkimų

Konservatoriams itin palankios KT išvados įsigalios jau nuo 2023 m. gegužės 3 dienos, sulaukus dabartinių merų kadencijos pabaigos. Kaip miestų vadovus rinksime vėliau - nuspręsti turės ne kas kitas, o mūsų šalies politikai, kurių teisingais ir visuomenei priimtinais sprendimais net neabejojame.

Politikai šiuo atveju turi dvi išeitis - keisti Konstituciją jos tekste apibrėžiant tiesioginius mero rinkimus arba galimybę išrinkti merą perleisti į partijų rankas. Ar partija yra pakankama nuspręsti, kuris iš „savų“ yra vertas miesto vairo - čia jau kitas klausimas. Nepamirškime ir dažnai partijų viduje vykstančių „sostų karų“ - tokiu atveju tai būtų neišvengiama.

Vis dėlto, neskubėti su vienu ar kitu sprendimu ragino ir pati V. Čmilytė-Nielsen: [6]

Šiandien nuskambėjęs KT sprendimas, matyt, daug kam nebuvo netikėtas, nes abejonių dėl 2014 m. priimto įstatymo buvo nemažai jau tada. Teko kalbėti su opozicijos ir pozicijos atstovais, bendra Seime vyraujanti nuomonė – kad Konstitucija būtų koreguojama. Kviesiu visų politinių jėgų atstovus sėsti prie bendro stalo, ieškoti sutarimo ir rinkti tuos reikalingus 94 balsus.

Dar šių metų vasario pabaigoje konservatoriai pareiškė norintys keisti Seimo rinkimų sistemą - pereiti prie didesnio proporcinio atstovavimo Seime ir palikti tik daugiamandates apygardas. Kitaip tariant, mūsų laukia ne tik partiniai Seimo, miesto mero, bet ir netolimoje ateityje - partiniai prezidento rinkimai. Tiesa, įdomu, jei karantinas ir nepaprastoji padėtis šalyje bus pratęsti, kaip tokiu atveju bus sprendžiama taisyti Konstituciją, kad joje XIV skirsnio 147 straipsnio, prieštaraujančio dabartinėms idėjoms, neliktų? [7]

Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma.

Ar primetama skubos tvarka norima ratifikuoti Stambulo konvencija, vakcinacijos pasas ir kt. nėra tik tamsus šydas prisidengti?