Tikėjimas mokslu tapo nauja religija

Mokslas žmonijai suteikė galimybių, bet kartu ir sunaikino sveiką protą

Tikėjimo mokslu terminas išpopuliarėjo ir prigijo visai neseniai, prasidėjus masinei isterijai dėl universalaus skirtingų gamintojų, skirtingos sudėties vaisto, tinkančio visiems be išimties ir be išankstinių atskiro asmens medicininių tyrimų, kurį kiekvienas norintis, nemokamai galėjo „susišauti“ spec. autobuse, prekybos centre, parodų rūmuose ar ledo arenoje.

Absurdiškas teiginys „Aš tikiu mokslu“ (angl. „I TRUST SCIENCE“) kaip ir pats virusas išplito visame Vakarų pasaulyje labai greitai, tarsi pagal komandą iš vieno centro. Tokiu feisbuko rėmeliu puošėsi sisteminiai politikai, influenceriai ir visuomenėje žinomi žmonės, patys savo noru užsidėdami paklusnaus naivuolio štampą.

Pamąsčius giliau, šis teiginys yra labai didelė problema ir jis liečia ne tik aukščiau paminėtą reiškinį. Viskas daug giliau ir plačiau. Pūlinys tik dabar sprogo ir apnuogino visą korumpuotą sistemą. Pasimatė tai ko daugelis ankščiau nepastebėdavo.

Kai kuriuos mokslininkus galima tiesiog nusipirkti

Taip, reikia žemai nusilenkti mokslininkams, kurie padarė stulbinančius atradimus ir prisidėjo prie žmonijos progreso įvairiose sferose, tačiau nereikėtų prilyginti mokslo religijai.

Reikia suprasti, kad tam tikrus mokslininkus, taip pat kaip ir kitų sričių atstovus, galima paprasčiausiai nusipirkti ar kitaip įtakoti korporacijų, politikų ar kitų suinteresuotų grupių naudai.

Ir tai dar ne didžiausia bėda. Pagrindinė problema yra tai, kad didžioji dalis aukštąjį mokslą baigusiųjų patys jau yra įtikėję savo neklystamumu ir laiko save „tikrosios“ tiesos saugotojais. Tai ypač aktualu ne tiksliųjų mokslų srityje, kurie pagrįsti ne naudojant griežčiausius mokslinius metodus hipotezėms patikrinti, o remiamasi išvestinėmis teorijomis.

Kaip pavyzdį paimkime istorijos discipliną. Jau mažai kam paslaptis, kad istorija yra nuolat klastojama ir naudojama masių indoktrinacijai.

Visuotinai pripažįstama kad istoriją rašo nugalėtojai ir uzurpatoriai.

Nepatogios knygos per amžius buvo deginamos užkariautojų arba vietinių naujų ideologinių bei religinių režimų. Buvo naikinami artefaktai, įvairiais būdais žudomi ar įkalinami žmonės kalbėję ir rašę ne taip kaip reikia.

1579 metais, jau po paskutinio Jogailaičių dinastijos valdovo Žygimanto Augusto mirties, užkariautojai jėzuitai įkūrė Vilniaus Universitetą. Ar jie buvo suinteresuoti savo naudai interpretuoti istoriją ir ugdyti naująją inteligentiją, kuri būtų lojali Vatikanui, o ne Lietuvai, jos papročiams ir tradicijoms? Manau, kad atsakymas akivaizdus.

Ar galime aklai tikėti užkariautojų surašytais analais ir metraščiais, jais remtis bandant suprasti tikrąją mūsų protėvių istoriją? Maža to, visi kas bando praskleisti „tikrosios tiesos“ šydą ir ieško atsakymų į dažnai nelogiškus dogmatinius teiginius, yra išvadinami pseudo istorikais ir svaičiotojais. Nieko neprimena?

Istorija yra toks dalykas kurį dauguma interpretuoja per emocijas, myliu-nemyliu prizmę, pagal savo ideologinius įsitikinimus. Labai retas, kuris sugeba ją suvokti nešališkai, be išankstinių nusistatymų, todėl dažnai daromos loginės klaidos. Tai labai žmogiška, nes kiekvienas iš mūsų pasaulį įsivaizduoja savaip ir daugelis nenori, o dažnai netgi bijo tą įvaizdį sugriauti ar koreguoti.

Kitas pavyzdys – planetos Žemė sandara. Ar atsimenate, kai turėjote iškalti, kas ją sudaro? Vidinis branduolys, branduolys, mantija, viršutinė mantija, pluta. Jos tikslus skersmuo, sluoksnių temperatūros, elementų kiekiai procentais. Ar tai neginčijama tiesa, ar tik teorija? Giliausias pasaulyje gręžinys pasiekė 12,2 kilometro. Visa tai tik prielaidos, kurių neįmanoma patikrinti ir įrodyti. Pabandytų koks vaikas mokykloje pasiginčyti, būtų viešai išjuoktas ir gautų dvejetą.

Ištisi institutai sėdi korporacijų kišenėse ir yra kontroliuojami tam tikslui sukurtų nevyriausybinių organizacijų

Pavyzdžių būtų galima pateikti begalę. Ką jau kalbėti apie perkamas mokslininkų išvadas farmacijos ir maisto srityse. Ištisi institutai sėdi korporacijų kišenėse ir yra kontroliuojami tam tikslui sukurtų nevyriausybinių organizacijų.

Kad apginti mokslines dogmas, naudingas parazitinei sistemai, veikia mokslo tarybos, kurias galima prilyginti LR Konstituciniam teismui. Jose sėdi savimi patenkinti Žalimo tipo asmenys ir akademikai, bijantys eiti prieš srovę, nes iš jų gali būti atimtas valstybinis ar korporatyvinis finansavimas arba viešai suterštas „garbingas“ vardas. Čia, kai ir kitose srityse, negalima visko suabsoliutinti. Daugelis mokslininkų yra sąžiningi, darbštūs žmonės, patys to nesuvokdami, tapę sistemos sraigteliais ne iš piktos valios.

Visame pasaulyje vyksta masinis prabudimas

Gera žinia yra ta, kad visame pasaulyje vyksta masinis prabudimas. Vis daugiau mokslininkų nebenori taikstytis su valstybių, korporacijų ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip PSO, diktatu. Vis labiau girdisi laisvo proto žodis.

Tikėjimą mokslų turėtų pakeisti paprasti teiginys: iki šiol buvo žinoma tiek, dabar mes toliau ieškome atsakymų į tai, ko ne visai suprantame ir galimai niekada nesuprasime, bet mes labai labai stengsimės. Tepadeda mums Dievas!