Tiriamas „Russiagate“ skandalas: ar D. Trumpas buvo Rusijos agentu?

JAV visuomenės dėmesys krypsta į pareigūnų vaidmenį „Russiagate“ skandale: pradedamas tyrimas dėl sąmokslo

Nepaisant bandymų ignoruoti temą didžiosiose žiniasklaidos priemonėse, vis daugiau JAV rinkėjų domisi tyrimais, susijusiais su nacionalinio saugumo klausimais Baracko Obamos prezidentavimo laikotarpiu. Kaip rodo „Rasmussen Reports“ apklausa, net 65 proc. tikėtinų rinkėjų nurodė, kad „labai“ (32 proc.) arba „šiek tiek“ (33 proc.) seka su tuo susijusias naujienas. Šis visuomenės dėmesys kyla nepaisant to, kad didžioji žiniasklaida apie tai beveik nerašo.

Per pastarąsias savaites Nacionalinės žvalgybos direktorė T. Gabbard, senatorius C. Grassley ir FTB vadovas K. Patel paskelbė kelis dokumentus, kuriuos įvardijo kaip įrodymus, kad D. Trumpas buvo neteisėtai pristatytas kaip Rusijos agentas. Anot jų, už tai atsakingi aukščiausi buvę pareigūnai: H. Clinton, B. Obama, buvęs FTB direktorius J. Comey, buvęs CŽV vadovas J. Brennan ir buvęs Nacionalinės žvalgybos vadovas J. Clapper [1].

Pasak T. Gabbard, visa istorija prasidėjo nuo žinomąjį dosjė finansavusios H. Clinton, kurios tikslas buvo nukreipti dėmesį nuo jos pačios skandalo — elektroninio pašto serverio, kuriame galimai laikyti įslaptinti dokumentai. Šis dokumentas vėliau, T. Gabbard teigimu, buvo sąmoningai panaudotas leidžiant stebėti D. Trumpo rinkimų kampaniją, o po jo pergalės Ī kaip pagrindas bandymui diskredituoti ar net nušalinti jį nuo valdžios.

„Mūsų demokratijai buvo suduotas smūgis — buvo sąmoningai vykdytas neteisėtas veiksmas, kuriuo siekta pakenkti teisėtai išrinktam prezidentui“, teigė T. Gabbard, kuri pateikė baudžiamąjį skundą JAV Teisingumo departamentui.

Teisingumo departamentas pradėjo tyrimą, įtraukdami prisiekusiųjų teismą

Remiantis anoniminio šaltinio informacija, Teisingumo departamentas pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl galimo sąmokslo, kurio metu 2016 m. pabaigoje ir 2017 m. pradžioje siekta susieti D. Trumpą su Rusijos kišimusi į rinkimus. Tyrimą kuruoja generalinė prokurorė P. Bondi. Anot šaltinio, siekiant išsiaiškinti T. Gabbard iškeltus kaltinimus, buvo pavesta pasitelkti prisiekusiųjų teismą.

T. Gabbard pateikė viešai paskelbtus deklasifikuotus dokumentus, kuriuose, jos teigimu, įrodyta, kad tuometinė B. Obamos administracija politizavo žvalgybos informaciją, kad pakenktų D. Trumpui. Vienas iš jos komandos akcentų — kad 2017 m. pradžioje paskelbtas žvalgybos vertinimas apie Rusijos kišimąsi buvo paremtas nepatvirtinta medžiaga, kuri vėliau tapo „dosjė“ apie D. Trumpą [2].

Tyrimo detalės: kur jis vykdomas, ar pasitelktas naujas ar esamas prisiekusiųjų teismas — kol kas neskelbiamos. Teisingumo departamentas kol kas šių veiksmų nekomentuoja, tačiau apie tyrimo pradžią anksčiau pranešė „Fox News“.

Buvusio JAV prezidento B. Obamos atstovas spaudai P. Rodenbush atmetė kaltinimus. „Paprastai nesiveliame į nuolatinį dezinformacijos srautą iš šios administracijos, bet šį kartą kaltinimai tokie absurdiški, kad verta sureaguoti. Šie pareiškimai — keistas ir silpnas bandymas nukreipti dėmesį“, sakė jis.

Ankstesni tyrimai rimtų pažeidimų neįrodė, bet rinkėjai mano, kad nusikaltimai galėjo būti padaryti

Nuo 2017 m. „Russiagate“ tyrimus vykdė keli nepriklausomi teisiniai subjektai. Specialusis prokuroras R. Mueller nustatė, kad Rusija siekė padėti D. Trumpui ir pakenkti H. Clinton, tačiau nenustatė pakankamų įrodymų, kad D. Trumpas ar jo kampanijos nariai būtų sąmoningai bendradarbiavę su Rusijos atstovais.

Teisingumo departamento generalinio inspektoriaus tyrimas atskleidė rimtų trūkumų dėl slaptų stebėjimo orderių, tačiau tik vienas FTB teisininkas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn — jis pripažino kaltę dėl suklastoto sakinio pateikimo dokumentuose.

Savo ruožtu specialusis prokuroras J. Durhamas, paskirtas D. Trumpo laikotarpiu, įrodymų apie plataus masto sąmokslą nepateikė. Vienas FTB teisininkas prisipažino, o du civiliai buvo išteisinti teismuose.

Nepaisant to, naujausia apklausa rodo, kad 54 proc. amerikiečių tiki, jog buvę B. Obamos administracijos pareigūnai galėjo įvykdyti rimtų nusikaltimų manipuliuodami žvalgybos duomenimis. Tokią poziciją palaiko 66 proc. ispanakalbių, 51 proc. juodaodžių ir 32 proc. demokratų rinkėjų [3].

Dar daugiau — 69 proc. respondentų nurodė, kad sutinka su teiginiu: „Norint išsaugoti šalies stabilumą, būtina patraukti atsakomybėn asmenis, įvykdžiusius tokius nusikaltimus.“ Tai apima net 59 proc. demokratų rinkėjų, o tarp ispanakalbių šis skaičius siekia 74 proc.

Dalis konservatyviosios stovyklos komentatorių reiškia nusivylimą, kad, nepaisant viešai paskelbtų dokumentų ir didelio visuomenės palaikymo, kol kas nepateikti kaltinimai jokiems aukšto rango pareigūnams. Visgi dabartinės administracijos atstovai tikina, kad tyrimai tęsiami, o sprendimai priklausys nuo įrodymų stiprumo ir prisiekusiųjų vertinimo.

Kaip baigsis ši istorinė byla, kurioje susipina politika, teisė ir nacionalinio saugumo klausimai, kol kas neaišku. Tačiau viena aišku: visuomenės spaudimas aiškiai išreikštas, ir jo nepaisyti bus vis sunkiau.