Tragedija Palangos oro uoste: mirusio vyro istorija kelia klausimų – ar pagalba buvo suteikta laiku?

Incidentas, privertęs suklusti

Kovo 28 d. Palangos oro uoste įvykusi nelaimė sukrėtė visuomenę – netrukus po skrydžio iš Londono Stanstedo oro uosto mirė 63 metų keleivis. Nors Lietuvos oro uostai teigia, kad buvo imtasi visų būtinų priemonių, liudininkės pasakojimas atskleidžia galimus pagalbos teikimo trūkumus, kurie galėjo prisidėti prie tragiškos baigties.

Apie 10.40 val., Palangos oro uoste nusileido „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Londono. Tarp keleivių buvo ir pagyvenusi pora. Pasak įvykį mačiusios moters, netrukus po nusileidimo, prie pasų patikros punkto, vyresnio amžiaus vyrui (vėliau paaiškėjo, kad jam buvo 63 metai) staiga pasidarė bloga – jis susmuko ant žemės.

„Oro uosto darbuotojai neskubėjo reaguoti, niekas iš pradžių net nekreipė dėmesio. Vyras bandė atsistoti, bet jam nesisekė“, – pasakojo liudininkė, kreipusis į žiniasklaidą. [1]

Anot moters, tik po kurio laiko priėjusi darbuotoja kartu su vyro palydove padėjo jam atsikelti ir bandė išvesti iš pasų patikros zonos. Tačiau prie pat durų vyras vėl susmuko, o jo būklė sparčiai blogėjo.

„Jis pradėjo mėlynuoti. Aš ėmiau šaukti, kad atlaisvintų krūtinę, darytų širdies masažą, kol atvyks greitoji. Tik tada jie pradėjo kažką daryti“, – teigė liudininkė.

Ji pabrėžė, kad aplink buvo nemažai oro uosto darbuotojų, tačiau, jos nuomone, jie atrodė sutrikę ir nežinojo, kaip elgtis tokioje situacijoje.

Policijos departamento duomenimis, vyras mirė apie 13.16 val. prie atvykimo terminalo. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Palangos oro uosto pozicija: „Darėme viską, ką galėjome“

Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas, reaguodamas į situaciją, išreiškė užuojautą mirusiojo artimiesiems ir pabrėžė, kad Palangos oro uosto darbuotojai dėjo visas pastangas, siekdami padėti keleiviui.

„Mūsų darbuotojai nedelsdami iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o kartu su pasienio pareigūnais ėmėsi teikti pirmąją pagalbą. Viso proceso metu buvo palaikomas ryšys su medikais, kurių rekomendacijų laikėmės“, – teigė T. Vasiliauskas.

Pasak jo, greitoji pagalba atvyko per 5–6 minutes, o toliau pagalbą teikė profesionalūs medikai.

Lietuvos oro uostai taip pat pabrėžė, kad visuose oro uostuose yra įrengti defibriliatoriai, o terminaluose dirbantys operatyviniai darbuotojai reguliariai mokomi teikti pirmąją pagalbą.

„Šioje situacijoje keleivis buvo aptarnautas greičiau nei kiti, siekiant užtikrinti, kad pasienio patikros procedūros jam būtų patogesnės“, – pridūrė atstovas.

Vis dėlto detalesnės informacijos apie įvykį, motyvuodami jautriais sveikatos duomenimis, oro uostas nepateikė.

Liudininkė suabejojo darbuotojų pasiruošimu

Liudininkė išsakė rimtą susirūpinimą dėl Palangos oro uosto darbuotojų pasirengimo reaguoti į tokias situacijas. „Tokioje vietoje, kur kasdien praeina šimtai žmonių, darbuotojai privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą. Jie turėtų žinoti, kaip naudoti defibriliatorių, o ne tik formaliai pasirašyti, kad yra apmokyti“, – piktinosi moteris. Ji pridūrė, kad pagalba, jos manymu, buvo suteikta per vėlai, ir išreiškė viltį, kad viešumas padės ateityje išvengti panašių tragedijų.

Ši nelaimė Palangos oro uoste išryškino opią problemą – ar viešose vietose, ypač tokiose kaip oro uostai, darbuotojai yra pakankamai pasirengę reaguoti į ekstremalias situacijas? Nors oro uosto atstovai tikina, kad procedūros buvo vykdomos pagal taisykles, liudininkės pasakojimas kelia abejonių, ar mokymai yra pakankamai praktiški ir ar darbuotojai sugeba operatyviai reaguoti realiose situacijose.

„Manau, kad tokios situacijos turėtų būti rimtas signalas peržiūrėti darbuotojų pasirengimą. Keleivių saugumas ir sveikata turi būti prioritetas“, – sakė viena Palangos oro uoste dažnai besilankanti keleivė, sutikusi pasidalinti savo nuomone.

Ekspertai taip pat pabrėžia, kad oro uostuose, kur kasdien keliauja tūkstančiai žmonių, būtina užtikrinti ne tik techninį pasirengimą (pvz., defibriliatorių prieigą), bet ir darbuotojų gebėjimus greitai ir efektyviai veikti krizės metu.

Šiuo metu ikiteisminis tyrimas dėl vyro mirties priežasties tebevyksta. Jo rezultatai gali padėti atsakyti, ar laiku suteikta pagalba galėjo pakeisti įvykių eigą.