Trąšų kainų įbaugintiems ūkininkams agrotechnologai siūlo išeitį

Prasidėjus javapjūtei, ūkininkai jau pradeda planuoti ir po kūlimo prasidėsiančius žemės paruošimo darbus naujai sėjai. Ir čia didžiausiu ūkininkų galvos skausmu tampa sprendimas, kaip tinkamai paruošti žemę žiemkenčiams, kai drastiškai pakilus dujų kainai, trąšos pabrango du tris kartus. Ir čia agrotechnologai ūkininkams siūlo išeitį.

AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė sako, kad sudėtingame ekonominiame kontekste išeičių reiktų ieškoti tvaresniuose ūkininkavimo sprendimuose, ūkiuose taikant kombinuotą tręšimo sistemą.

„Ūkininkai pasimetę. Dar niekada trąšų kainos nebuvo tokios aukštos, todėl jie nėra tikri, kaip tokiomis aplinkybėmis turėtų elgtis. Palikti netręštus laukus, tikintis kitais metais geresnių kainų, ar, visgi, investuoti ir bent dalinai patręšti savo pasėlius. Mano kaip agrotechnologijų ekspertės nuomone, pasėlius tręšti būtina, kad ir didesne kaina, nes netręšdami savo pasėlių ūkininkai sau padarys „meškos paslaugą“ – ne tik neturės gero šiųmečio derliaus, bet ir nualins žemę“, – įsitikinusi agrotechnologijų mokslų daktarė.

G. Pšibišauskienė ramina, kad net ir tokioje sudėtingoje situacijoje ūkininkai gali rasti jiems palankesnių sprendimų. „Tas raktas gali būti tvarus ūkininkavimas, pasėlių tręšimui naudojant kombinuoto tręšimo modelį, kuomet ekologinės trąšos naudojamos kartu su kompleksinėmis.

Tai yra sideralinių augalų pagalba suformuojama žalioji trąša derinama su granuliuotomis organinėmis trąšomis, iš kurių itin gerai pasiteisina vištų mėšlas. Kaip papildomas tręšimas pirmais augalų augimo tarpsniais pasėliuose prie sėklos rekomenduojamos birios kompleksinės trąšos bei skystosios trąšos. Toks tręšimas ne tik ekologiškesnis, bet ir padeda sutaupyti“, – įsitikinusi G. Pšibišauskienė.

Mokslų daktarė įvardijo naudingiausius augalus žaliajai trąšai. Tai bitinės facelijos, pašariniai ridikai, sėjamieji žirniai, vikiai, avižos netikšės, sėjamosios avižos, siauralapiai lubinai, grikiai, garstyčios ir kt. Pasak G. Pšibišauskienės, pasėti ir užauginti sideralinius augalus nėra sudėtinga. Sudėtingiau yra subalansuoti mineralinių trąšų tręšimą tokiose technologijose, kuriose naudojamos organinės trąšos.

„Tiek praeitais, tiek ir šiais metais ūkininkai sumažino tręšimus kompleksinėmis trąšomis bei azotu. Vieni tai atliko apgalvotai, prieš tai į tręšimo planą įvesdami organinės ir gyvūninės kilmės trąšas, kiti ūkiai kompleksinių trąšų normą sumažino, pakeisdami jas augalų tręšimu per lapus. Ką matome kaip rezultatą, tuose ūkiuose, kuriuose buvo pasirinktas intensyvus laukų tręšimas, žieminių kviečių derlius prognozuojamas didesnis nei vidutinis.

Rudenį žieminius javus ir rapsus geriausia tręšti biriomis kompleksinėmis trąšomis, tokiomis kaip: NPK 8-24-24 (Olandija), NPK 10-26-26 (Marokas), DAP 18-46 (Lietuva), MAP 11-52 (Marokas), YaraMila NPK(S) 14-14-21(6) (Lietuva), YaraMila RAPS NPK(S)17-11-12(10) (Lietuva), ROSIER NPK 8-24-24 (Belgija), skystomis trąšomis: KTS (skystas kalio sulfatas), APP NP 11-37 (skystas amonio polifosfatas), pakrikai paskleidžiama ar prie sėklos į dirvą puikiai dera granuliuota vištų mėšlo trąša su mikroelementais FERTICAL NPK 4-3-3", – rekomenduoja AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.