Trečiasis „Neuralink“ implantas sėkmingai veikia paciento smegenyse

E. Muskas patvirtino, kad „Neuralink“ implantavo smegenų čipą jau trečiam pacientui

E. Muskas, technologijų milijardierius ir turtingiausias pasaulio žmogus, puoselėja dideles viltis dėl šios inovatyvios technologijos. Šiais metais jis nori implantuoti „Neuralink“ smegenų lustą dar 20 ar 30 žmonių. Kol kas yra trys pacientai, kuriems implantuotas konkretus smegenų lustas ir tai padarytas sėkmingai. Pirmajam pacientui tai buvo padaryta prieš metus.

Dabar E. Muskas teigia, kad ši technologija buvo patobulinta - joje atsirado daugiau elektrodų, didesnis dažnių juostos plotis ir patobulintas baterijos veikimo laikas. Jis sakė, kad neseniai kompiuterio sąsajos bendrovės „Neuralink“ implantą gavo trečiasis pacientas [1].

Elonas Muskas pasidalijo, kad visiems, gavusiems „Neuralink“ smegenų implantus, sekasi gerai. Apie tai jis pranešė duodamas interviu Las Vegase vykusiame renginyje, kuris buvo transliuojamas jo socialinės žiniasklaidos platformoje X.

E. Muskas nepasidalijo išsamia informacija apie naujausią pacientą, tačiau pateikė aktualią informaciją apie ankstesnius pacientus. Antrasis recipientas, turintis nugaros smegenų traumą ir gavęs implantą praėjusią vasarą, jį naudoja vaizdo žaidimams žaisti ir mokytis kompiuterinio projektavimo (CAD) programinės įrangos 3D objektams kurti.

Pirmasis pacientas, taip pat paralyžiuotas dėl nugaros smegenų traumos, naudoja implantą vaizdo žaidimams ir šachmatams žaisti. Nors „Neuralink“ pažanga sulaukė daug dėmesio, kitos bendrovės ir mokslinių tyrimų grupės taip pat kuria panašias technologijas.

Šiuo metu atliekami 45 smegenų ir kompiuterio sąsajų bandymai

E. Muskas daugiausiai kalba apie technologijas ir reklamuoja šį projektą, tačiau jo projektas nėra vienintelis, kuriame dirbama su smegenų ir kompiuterio sąsajos technologijomis. Nors „Neuralink“ žmonės žino geriausiai, kitos bendrovės ir mokslinių tyrimų grupės taip pat dirba su panašiomis technologijomis [2].

Praėjusiais metais žurnale „New England Journal of Medicine“ paskelbti du tyrimai parodė, kaip smegenų-kompiuterio sąsajos (BCI) padeda ŠAS - šonine amiotrofine skleroze sergantiems žmonėms efektyviau bendrauti. JAV duomenų bazės duomenimis, smegenų ir kompiuterio sąsajos (BCI) naudojamos daugiau kaip 45 vykstančiuose tyrimuose.

Šiais tyrimais siekiama padėti gydyti smegenų veiklos sutrikimus, padėti žmonėms, patyrusiems smegenų traumas, ir ištirti kitus galimus panaudojimo būdus. Pasak Vašingtono universiteto Neurotechnologijų centro vieno iš direktorių Rajesh Rao, daugelis mokslinių tyrimų įrodė, kad žmonės gali tiksliai valdyti kompiuterio žymeklius naudodami BCI technologiją.

R. Rao atkreipė dėmesį į du dalykus, dėl kurių „Neuralink“ išsiskiria iš kitų. Pirma, tai pirmas kartas, kai robotas buvo panaudotas implantuoti lanksčius elektrodų siūlus į žmogaus smegenis, kad būtų galima registruoti nervinį aktyvumą ir valdyti prietaisus. Antra, šiais siūlais galima įrašyti daugiau neuronų signalų nei kitais BCI.

Didelės rizikos projektai siekiantys ir galimai suteikiantys didelės naudos

„Neuralink“ nauda dar neįrodyta, o kai kurie konkurentai tam tikrose srityse padarė didesnę pažangą. Pavyzdžiui, Rajesh Rao pažymėjo, kad tokios bendrovės kaip „Synchron“, „Blackrock Neurotech“ ir „Onward Medical“ jau bando BCI su žmonėmis. Šios bendrovės naudoja mažiau invazinius metodus arba pažangesnius metodus, kuriais registruojama smegenų veikla ir stimuliuojama nervų sistema.

Ši technologija dažnai vadinama įdomia, nes yra nauja ir novatoriška. Tačiau kiti jos baiminasi dėl intervencijos su žmonių kūnais, o tiksliau - smegenimis. Tokie projektai gali būti naudingi paralyžių ir kitas traumas patyrusiems žmonėms.

Mokslininkai šias technologijas vadina novatoriškomis ir tvirtina, kad atlikus šiuos klinikinius tyrimus būtų galima pamatyti, koks metodas bus geriausias ir pakeisti pacientų gyvenimus. Kol kas dar per anksti tai žinoti, tačiau daugybė tyrėjų komandų dirba dėl tokio proveržio. Šie tyrimai yra didelės rizikos projektai, tačiau ekspertai tvirtina, kad dėl didelės naudos gali būti verta juos atlikti.

JAV reguliuotojai leido „Neuralink“ pradėti prietaiso bandymus su žmonėmis 2023 m. , tačiau yra abejonių. Kadangi prietaisą reikia implantuoti į smegenis, reikia atlikti pavojingus klinikinius tyrimus. Dauguma medicinos prietaisų gali būti parduodami be klinikinių tyrimų, tačiau didelės rizikos prietaisai, prieš patekdami į rinką, turi praeiti griežtesnį patvirtinimo procesą.

Dr. Rita Redberg, Kalifornijos universiteto San Franciske kardiologė, paaiškino, kad tokiems prietaisams, prieš pradedant bandymus su žmonėmis, reikia specialaus FDA leidimo, vadinamo „tiriamojo prietaiso išimtimi“. „Neuralink“ teigia, kad ši išimtis jai suteikta, tačiau FDA to nepatvirtino ir nepateikė jokios informacijos apie konkrečius tyrimus.