Trumpas spaudžia sąjungininkus, bet Starmeris atsisako įsitraukti į karą su Iranu

Trumpas kritikuoja Londoną ir reikalauja veiksmų Persijos įlankoje

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atvirai sukritikavo Jungtinę Karalystę dėl jos atsargios pozicijos Irano konflikto atžvilgiu. Jis pareiškė, kad nėra patenkintas Londono sprendimais ir tikisi aktyvesnio įsitraukimo.

Pasak D. Trumpo, tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė turėtų „entuziastingai“ prisidėti prie operacijos Hormūzo sąsiauryje. Jis ragino siųsti karo laivus ir užtikrinti svarbiausio pasaulio naftos maršruto saugumą. [1]

Jis taip pat neslėpė nusivylimo sąjungininkais. „Yra šalių, kurios mane labai nuvylė“, – sakė jis, išskirdamas Jungtinę Karalystę, kuri anksčiau buvo laikoma „Rolls-Royce tarp sąjungininkų“.

K. Starmeris atsisako siųsti laivus ir pabrėžia nacionalinius interesus

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad šalis nebus įtraukta į platesnį karą su Iranu. Jis pabrėžė, kad sprendimai bus priimami remiantis nacionaliniais interesais, o ne išoriniu spaudimu.

„Mes nesiimsime veiksmų, kurie įtrauktų mus į platesnį karą“, – sakė jis. Kartu jis akcentavo, kad Hormūzo sąsiaurio atvėrimas yra būtinas, tačiau tai „nėra paprasta užduotis“.

Starmeris nurodė, kad Jungtinė Karalystė jau turi minų paieškos sistemas regione. Tačiau sprendimas siųsti karo laivus kol kas nepriimtas, o visos galimybės svarstomos kartu su sąjungininkais. [2]

Naftos kainos šoka, sąjungininkai dvejoja, o konfliktas plinta

Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos kelių. Per jį paprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų dujų. Dėl Irano veiksmų laivyba šiame regione smarkiai sutriko. Naftos kainos pakilo virš 100 dolerių už barelį, o kai kuriais vertinimais gali pasiekti ir 110 dolerių ribą.

Didėjanti įtampa jau daro poveikį ekonomikai ir gyventojams. Jungtinė Karalystė paskelbė apie daugiau nei 50 milijonų svarų paramos paketą pažeidžiamiausiems namų ūkiams, kurie labiausiai jaučia šildymo kainų šuolį.

Ne tik Jungtinė Karalystė, bet ir kitos valstybės atsargiai vertina JAV raginimus. Prancūzija, Vokietija ir Pietų Korėja taip pat signalizuoja nenorą siųsti karo laivus į regioną.

Tuo metu Iranas perspėjo, kad bet kuri šalis, prisijungusi prie operacijos sąsiauryje, bus laikoma konflikto dalimi. Regionas jau tapo pavojinga zona, kur fiksuojami išpuoliai prieš laivus ir galimai naudojamos jūrinės minos.

Nepaisant įtampos, Starmeris tvirtina, kad santykiai su JAV išlieka geri. „Mes kalbėjomės taip, kaip kalbasi du sąjungininkai ir du lyderiai“, – sakė jis, pabrėždamas, kad dialogas su Vašingtonu tęsiasi.