Trumpesnės eilės ir pigesni vaistai: L. Kukuraitis pristatė svarbiausius planus

Pacientų eilės – pagrindinis naujojo ministro prioritetas

Pacientų eilių mažinimas ir valstybinių vaistinių steigimas – tarp svarbiausių naujojo sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio prioritetų. Ministras teigia sieksiantis daugiau finansavimo nukreipti toms gydytojų specialybėms, kur laukimo laikas ilgiausias, o ligoninėse mato galimybes steigti valstybines vaistines, kurios galėtų padėti mažinti vaistų kainas.

L. Kukuraitis sako, kad viena opiausių sveikatos sistemos problemų išlieka ilgos eilės pas gydytojus specialistus. Jo teigimu, didžiausias dėmesys bus skiriamas toms sritims, kuriose pacientai konsultacijų laukia ilgiausiai. Tarp tokių specialybių jis mini dermatologus, neurochirurgus, reabilitologus ir kitus specialistus, kurių paslaugų prieinamumas šiuo metu yra mažiausias [1].

Ministras tikina, kad tikslas – per artimiausius dvejus metus pasiekti aiškų proveržį mažinant laukimo laiką.

„Tai turbūt yra minimalu, ko mes iš tiesų norėtume siekti, kai matome, kokios eilės pas kai kuriuos specialistus“, – BNS sakė L. Kukuraitis, kalbėdamas apie siekį eiles sumažinti bent 30 proc.

Anot jo, konkrečios priemonės ir finansavimo sprendimai bus numatyti rengiant Vyriausybės priemonių planą, tačiau prielaidų didinti finansavimą sveikatos sistemai jau yra.

Keisis ir sveikatos sistemos finansavimo modelis

Ministro teigimu, vien papildomų lėšų neužteks – reikės keisti ir pačią sveikatos priežiūros organizavimo logiką. Didesnis vaidmuo numatomas šeimos gydytojams, kurie turėtų daugiau sveikatos problemų išspręsti pirminiame lygyje, o pacientus pas specialistus nukreipti tik tada, kai to iš tiesų reikia.

L. Kukuraitis taip pat žada daugiau dėmesio skirti prevencinėms programoms. Pasak jo, aktyvesnis gyventojų dalyvavimas profilaktiniuose sveikatos patikrinimuose leistų ligas diagnozuoti anksčiau ir sumažintų sudėtingų gydymo atvejų skaičių. Tam ketinama ieškoti papildomų paskatų tiek pacientams, tiek gydymo įstaigoms.

Ministras užsimena ir apie finansavimo sistemos pokyčius. Jo teigimu, ateityje vertinant gydymo įstaigų veiklą didesnę reikšmę turėtų turėti ne tik suteiktų paslaugų kiekis, bet ir jų kokybė, todėl būtų labiau skatinama prevencija, ankstyva diagnostika ir efektyvus pacientų gydymas.

Valstybinės vaistinės – galimybė mažinti vaistų kainas

Kita svarbi ministro įvardijama kryptis – vaistų prieinamumo gerinimas. Vyriausybės programoje numatyta įvertinti galimybes steigti valstybines vaistines ligoninėse. L. Kukuraitis mano, kad toks modelis galėtų padėti didinti konkurenciją mažmeninėje vaistų rinkoje ir sudaryti sąlygas gyventojams vaistus įsigyti mažesnėmis kainomis.

„Tai yra viena iš mažmeninės vaistų prekybos galimų intervencijų, kad ligoninėse, kur teikiamos paslaugos, kad žmonės galėtų ateiti, įsigyti vaistų už prieinamą kainą“, – sakė ministras.

Pasak jo, pirmiausia bus vertinamos teisinės tokio modelio įgyvendinimo galimybės, tačiau jis neatmeta, kad valstybinės vaistinės galėtų turėti tiesioginį poveikį bent ligoninėse parduodamų vaistų kainoms. Ministro teigimu, ši iniciatyva į Vyriausybės programą įtraukta koalicijos partnerių susitarimu.

L. Kukuraitis taip pat atsargiai vertina planus naikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą. Anot jo, svarbiausia išlaikyti sukauptą kompetenciją ir užtikrinti, kad priklausomybių prevencijos bei kontrolės funkcijos būtų vykdomos nuosekliai.

Daugiau dėmesio dirbtiniam intelektui ir ilgalaikei priežiūrai

Be eilių mažinimo ir vaistų prieinamumo, ministras tarp svarbiausių darbų įvardija dirbtinio intelekto diegimą medicinoje, prevencinių programų plėtrą bei glaudesnį sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų bendradarbiavimą. Jo vertinimu, technologijos galėtų sumažinti administracinę naštą medikams, padėti greičiau apdoroti informaciją ir efektyviau organizuoti pacientų gydymą.

Dar vienas svarbus tikslas – ilgalaikės priežiūros pertvarka. Ministras siekia suartinti slaugos ir socialinės globos sistemas, kad pacientams nereikėtų pereiti iš vienos sistemos į kitą vien dėl skirtingo finansavimo. Planuojama, kad ateityje ilgalaikė priežiūra būtų finansuojama tiek iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, tiek iš socialinei globai skirtų lėšų.

L. Kukuraitis tikisi, kad reikalingi teisės aktų pakeitimai bus parengti artimiausiais metais, o naujas ilgalaikės priežiūros modelis galėtų pradėti veikti nuo 2028 metų. Ministras taip pat žada plėsti prevencinių programų prieinamumą ir siekti, kad sveikatos priežiūros paslaugos gyventojams būtų lengviau prieinamos tiek laiko, tiek finansiniu požiūriu.