Trumpo ultimatumas BRICS palaikančioms šalims: 10 proc. muitai be išimčių

Kas palaikys BRICS – susimokės brangiau

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad bet kuri šalis, kuri palaikys BRICS bloko „antiamerikietišką politiką“, nuo rugpjūčio 1 d. bus apmokestinta papildomu 10 proc. importo muitu. Tai buvo paviešinta socialiniame tinkle „Truth Social“ tą pačią dieną, kai Rio de Žaneire vyko BRICS viršūnių susitikimas.

„Bet kuri šalis, palaikanti antiamerikietišką BRICS politiką, bus apmokestinta PAPILDOMU 10 % MUITU. Išimčių nebus“, – pabrėžė D. Trumpas. [2]

Nors nei BRICS, nei jų pozicija nebuvo įvardyta kaip konkreti grėsmė, daugelis vertina šį pareiškimą kaip atsaką į kritišką bendrą BRICS šalių finansų ministrų pareiškimą. Jame teigiama, kad vienašališki tarifai, taikomi be pagrindo, kelia pavojų pasaulio ekonomikai, pažeidžia Pasaulio prekybos organizacijos principus ir gilina nelygybę. JAV nors ir neminimos, tačiau aišku, kad tai taikoma būtent Trumpo tarifų politikai.

Nuo laiškų iki rugpjūčio 1-osios termino

JAV iždo sekretorius Skotas Bessentas patvirtino, kad jau nuo pirmadienio šalims bus siunčiami oficialūs laiškai, nurodantys naujus tarifų dydžius ir tai, ar pavyko susitarti dėl palankesnių sąlygų. Tie, kurie nepasirašys susitarimų iki rugpjūčio 1 d., automatiškai grįš prie griežtesnių balandžio 2 d. paskelbtų tarifų.

Šiuo metu vienintelės šalys, pasiekusios dvišalius susitarimus su JAV, yra Jungtinė Karalystė ir Vietnamas. Visgi net su JK dar nepasiektas galutinis sprendimas dėl plieno importo.

„Tai ne naujas ultimatumas, tai konkretus įgyvendinimo terminas. Jei šalys nori, kad viskas vyktų greičiau, – pirmyn, jei ne – tuomet lauks jų balandžio tarifai“, – sakė S. Bessentas. [1]

Nuo pat pradžių Donaldo Trumpo administracija pateisina šią tarifų politiką kaip JAV pramonės apsaugos priemonę, tačiau kritikai teigia, kad tai yra geopolitinio spaudimo forma, ypač nukreipta prieš BRICS stiprėjimą.

BRICS reakcija: dolerio kritika, paramos Iranui išraiška ir įtampa su JAV

Šiemet BRICS viršūnių susitikimas vyko esant dideliam geopolitiniam fonui – blokas pasisakė už alternatyvią pasaulio tvarką, siekiančią mažinti JAV įtaką finansų sistemoje ir kritikuojančią dolerio dominavimą. Vienas iš pagrindinių BRICS tikslų yra sustiprinti Globalių Pietų balsą tarptautinėse institucijose.

Be to, BRICS nariai pareiškė paramą Iranui po karinių smūgių, kuriais, anot žiniasklaidos, buvo taikytasi į Irano branduolinius objektus. Nors nei JAV, nei Izraelis tiesiogiai nebuvo įvardyti, kontekstas aiškiai sufleravo pasipiktinimą Vakarų veiksmais regione.

Tai dar labiau pagilino diplomatinę įtampą tarp BRICS šalių ir Vašingtono. Tarp susitikime dalyvavusių valstybių (Kinija, Indija, Brazilija, Pietų Afrika, Saudo Arabija, Egiptas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Etiopija, Indonezija ir Iranas) daugelis jau anksčiau kėlė idėją apie bendrą valiutą, kuri galėtų konkuruoti su doleriu.

Kinijos ir verslo bendruomenės atsakas

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė pareiškė, kad Pekinas „nuosekliai priešinasi tarifų karui ir bet kokiam jų naudojimui kaip spaudimo priemonei“. [3]

Tarptautinės prekybos rūmų atstovas Andrew Wilsonas pabrėžė, kad atsiriboti nuo prekybos su Kinija praktiškai neįmanoma, ypač tokiose srityse kaip elektromobiliai, baterijos ar retieji metalai:

„Kinija dominuoja tiekimo grandinėse. Daugelyje sektorių nėra realių alternatyvų jos gamybos pajėgumams.“

Tuo metu analitikai įspėja, kad D. Trumpo politika gali sukelti dar didesnę sumaištį tarptautinėje prekyboje, didinti kainas JAV vartotojams ir destabilizuoti santykius su svarbiais strateginiais partneriais.