Trys iš keturių lietuvių pritartų visuotiniam šaukimui iki 2030-ųjų: jaunimas išsiskiria savo požiūriu

Visuotinio šaukimo idėja sulaukia stipraus palaikymo

Diskusijoms apie visuotinį šaukimą Lietuvoje vis labiau įsibėgėjant, naujausia gyventojų apklausa rodo, kad visuomenė tokiems pokyčiams yra gerokai palankesnė, nei būtų galima manyti. Net 76 proc. respondentų pritartų, kad visuotinis šaukimas būtų įgyvendintas iki 2030 metų, o daugiau nei pusė apklaustųjų mano, jog šio sprendimo nereikėtų atidėlioti ir jį vertėtų įgyvendinti kuo greičiau.

Asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu rugpjūtį atliktas tyrimas atskleidė, kad 51 proc. gyventojų palaiko spartų visuotinio šaukimo įvedimą, o dar daugiau nei ketvirtadalis pritartų tam, kad sistema būtų įtvirtinta iki šio dešimtmečio pabaigos [1].

Beveik 8 proc. apklaustųjų sutiktų su vėlesniu įgyvendinimu, tuo metu 12 proc. mano, kad Lietuvai toks modelis apskritai nereikalingas, o 4 proc. respondentų aiškios nuomonės šiuo klausimu neturi.

„Šiai dienai gyventojai iš tiesų yra pasiruošę ir iš sprendimų priėmėjų tikisi, kad per artimiausius trejus metus prieisime prie visuotinio šaukimo“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams teigė asociacijos vadovas Tomas Godliauskas.

Jo vertinimu, toks visuomenės požiūris rodo ne tik palankumą pačiai idėjai, bet ir gana aiškų lūkestį sprendimų priėmėjams, kad pasirengimas visuotiniam šaukimui būtų spartinamas ir neatidėliojamas.

Jaunesni gyventojai į pokyčius žvelgia atsargiau

Nors visuotinio šaukimo palaikymas išlieka aukštas įvairiose visuomenės grupėse, apklausa išryškino ir tam tikrus amžiaus skirtumus. Greitesniam sistemos įgyvendinimui labiau pritaria 60–84 metų gyventojai, o 18–29 metų respondentai šiuo klausimu yra santūresni ir tokį sprendimą vertina atsargiau.

Pilietinės iniciatyvos „Stiprūs kartu“ vadovas bei asociacijos „Visuotinė gynyba“ valdybos narys Edmundas Jakilaitis pabrėžia, kad nepaisant šių skirtumų, bendras palaikymas išlieka stabiliai aukštas vertinant gyventojus pagal amžių, regioną ar kitus socialinius kriterijus.

Daugiausia gyventojų palaikytų visuotinį vyrų šaukimą

Apklausa taip pat parodė, kad gyventojai dažniausiai pritartų modeliui, pagal kurį privalomai būtų šaukiami visi vyrai. Tokį variantą palaiko 40,1 proc. respondentų, o beveik 19 proc. mano, kad prievolė vienodai turėtų būti taikoma tiek vyrams, tiek moterims.

Kalbant konkrečiai apie moterų dalyvavimą, daugiau nei pusė apklaustųjų – 51,5 proc. – pasisako už savanorišką tarnybą, kuri galėtų apimti ne tik karinę veiklą, bet ir kitas valstybės saugumui svarbias sritis. Beveik 13 proc. gyventojų mano, kad moterims turėtų galioti tokios pačios taisyklės kaip vyrams, o 35 proc. respondentų apskritai nepritaria jų įtraukimui į visuotinį šaukimą.

Tyrimo rengėjai taip pat pastebėjo, kad didesnes pajamas gaunantys gyventojai moterų dalyvavimą visuotinio šaukimo sistemoje vertina palankiau nei bendras šalies vidurkis.

Tarnybą patrauklesnę darytų platesnis pasirinkimas ir technologijos

Gyventojų atsakymai rodo, kad požiūrį į visuotinį šaukimą reikšmingai veikia ne tik pati prievolė, bet ir tai, kokiomis sąlygomis būtų atliekama tarnyba. Beveik 39 proc. respondentų teigia, kad juos labiau motyvuotų galimybė rinktis ne vien karinę tarnybą, bet ir veiklą civilinės saugos, medicinos, kibernetinio saugumo ar kitose valstybei svarbiose srityse.

Dar 35 proc. apklaustųjų patrauklia laikytų galimybę tarnauti technologijų srityje, kur būtų mokomasi valdyti dronus, robotizuotas sistemas ir kitą modernią įrangą. Tyrimo rengėjų vertinimu, būtent modernesnis tarnybos modelis galėtų būti vienas svarbiausių veiksnių, padedančių sudominti jaunesnius gyventojus.

„Kitaip tariant, ne grynas, sausas pėstininkas, bet iš tiesų pagal šiuolaikinę ir šiuo metu vykdomą karybą, (…) šiuolaikinė rengimo metodika, dronai, robotizacija yra tos sritys, kurios motyvuotų jaunimą ateiti į kariuomenę“, – sakė T. Godliauskas.

Beveik 29 proc. respondentų svarbi būtų galimybė atlikti tarnybą arčiau gyvenamosios vietos, daugiau nei 23 proc. akcentuoja tinkamą finansinį atlygį, o beveik 21 proc. palankiai vertintų papildomas naudas stojant į aukštąją mokyklą ar studijuojant.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu 2026 metų rugpjūtį atliko bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1501 respondentas, o nurodoma tyrimo paklaida siekia 3 proc.