Tūkstančiai Lietuvos moksleivių paaukojo 5 tonas maisto

Moksleiviai vis aktyviai įsitraukia į tvarumo iniciatyvas

Beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto yra išmetama arba sugenda, o statistinis lietuvis kasmet išmeta apie 60 kg vartoti dar tinkamų produktų. Specialistai pabrėžia, kad maisto vartojimo įpročius svarbu formuoti nuo mažumės, o tvarumo programose dalyvaujantys Lietuvos moksleiviai rodo, kad yra pasiruošę pokyčius pradėti nuo savęs.

Jau 14 metų rengiama unikali, vienintelė Baltijos šalyse sveikos gyvensenos programa „Sveikatiada“ šiemet visos Lietuvos moksleivius pakvietė dalyvauti konkurse ,,Kuo daugiau išgelbėto maisto!“.

Mokyklų bendruomenės galėjo išgelbėti namuose ar ugdymo įstaigose „užsistovėjusį“ maistą, kurio galiojimo terminas artėja į pabaigą, bei perduoti jį „Maisto bankui“ ir taip nudžiuginti žmones, kuriems šie produktai itin reikalingi. Visą rugsėjį vykusioje akcijoje dalyvavo net 97 ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigos iš visos Lietuvos. Jose maistu dalijosi beveik 13 000 vaikų, 6 000 tėvelių ir daugiau nei 1 000 pedagogų. Per mėnesį jie surinko ir „Maisto bankui“ perdavė beveik 5 tonos maisto.

„Kurdami „Sveikatiados“ veiklas stengiamės, kad jos būtų inovatyvios ir įtraukiančios. Visada siekiame skleisti aktualią informaciją ir mokyti sveikos gyvensenos įgūdžių ne tik vaikus, bet ir visas ugdymo įstaigų bendruomenes. Todėl džiaugiamės tokiu aktyviu jų įsitraukimu į akciją, nors ji vyko pačioje mokslo metų pradžioje, kai veiklų mokyklose ir taip būna per akis. Taip pat labai nudžiugino ugdymo įstaigų užsidegimas, nes net ir pasibaigus konkursui, didelė dalis jų toliau tęsia vykdytas veiklas ir prašo dar kartą surengti panašią iniciatyvą“, – šypsosi programos „Sveikatiada“ vadovė Laura Blaževičiūtė.

Nors dalyje pasaulio pragyvenimo lygis vis gerėja, o tuo pačiu auga ir maisto produktų gamyba, vartojimas bei eikvojimas, milijonai žmonių vis dar badauja. Net 40 proc. pasaulio gyventojų sveikatai palanki mityba yra per brangi. Be to, maždaug 75 proc. pažeidžiamų žmonių pragyvenimo šaltinis yra žemės ūkis, kuris kenčia nuo gamtos stichijų, ekonominių krizių. Dar daugiau iššūkių apsirūpinimui maistu kelia kariniai konfliktai ir jų nulemti kainų šuoliai.

Pasak sveikos gyvensenos programos „Sveikatiada“ organizatorės, VšĮ „Tikra mityba“ vadovės Danguolės Gasparavičienės, į šių problemų sprendimą įsitraukti turėtų visa visuomenė – nuo pat mažiausiųjų iki vyriausiųjų.

„Svarbu, kad suaugusieji ir jų pavyzdžiu sekantys vaikai būtų informuoti apie pasaulines maisto grėsmes, remtų labiausiai pažeidžiamus asmenis, palaikytų smulkiuosius gamintojus, rinktųsi vietinį, sezoninį, augalinės kilmės maistą ir pirktų tik tai, ko iš tiesų reikia“, – kalba viena iš „Sveikatiados“ sumanytojų.

Jai antrina ir drauge konkursą ,,Kuo daugiau išgelbėto maisto!“ organizavusio labdaros ir paramos fondo „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius. Jo teigimu, ne ką mažiau svarbi problema nei maisto perteklius yra ir mūsų pasirinkimas, ką su juo daryti.

„Trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto yra išmetama. Maisto išmetimas atsakingas už dvigubai daugiau teršalų nei per metus išmeta visi JAV ir Europoje važinėjantys automobiliai. Nors daug verslų didžiuojasi, kad maistą utilizuoja tvariai jį paversdami biodujomis, tačiau maisto užauginimui jau būna sunaudoti milžiniški žemės ištekliai. Svarbiausia tai, kad nepasinaudojama galimybe padėti tiems, kurie badauja ar negali pilnavertiškai maitintis. Maistą išmesti ar padėti stokojantiems – vertybinis kiekvieno žmogaus ir šeimos sprendimas“, – teigia mokyklų bendruomenes drauge tausoti maistą kviečiančio „Maisto banko“ vadovas.

Bendruomenė tvarumo mokosi drauge

Konkurso ,,Kuo daugiau išgelbėto maisto!“ dalyviai ne tik rinko ir dovanojo maistą, bet ir įgyvendino pačių sumanytas maisto tausojimo iniciatyvas. Aktyviausios ir išradingiausios komandos „Sveikatiados“ ir „Maisto banko“ įsteigtais prizais buvo apdovanotos spalį vykusioje maisto dienai paminėti skirtoje konferencijoje „Mūsų veiksmai – mūsų ateitis“.

Kauno lopšelis-darželis „Varpelis“ bei VšĮ Klaipėdos „Universa Via“ Tarptautinė mokykla apdovanojimus pelnė už surinktus didžiausius maisto produktų kiekius. Tuo tarpu savitai į konkursą pažvelgusi ir prizais įvertinta Jonavos „Neries“ pagrindinė mokykla atliko tyrimą, kurio metu stebėjo, per kurias pertraukas valgykloje maisto atliekų lieka daugiausiai.

L. Blaževičiūtė pažymi, kad ne ką mažiau įdomios buvo ir kitų mokyklų idėjos. Pavyzdžiui, Šakių r. Sintautų pagrindinės mokyklos valgykloje buvo įrengta speciali vieta, kur vaikų paliktus nenorimus maisto produktus gali pasiimti jų bendraamžiai. Vilniaus lopšelis-darželis „Liepsnelė“ taip pat nusprendė kovoti su maisto švaistymu ir pastatė maisto atliekų kompostavimo mašiną, kurioje maisto atliekos paverčiamos trąšomis. Jos naudojamos darželio kiemelyje augantiems vaisiams ir daržovėms tręšti.

Originalumu išsiskyrė ir apdovanota Mažeikių r. Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinė mokykla, kurioje vyko edukacinės pamokėlės – „Maisto kelias mūsų mokyklos valgykloje“. Jų metu vaikai ne tik domėjosi sveika mityba, stebėjo, kaip mokyklos valgykloje gaminamas maistas, bet ir sužinojo, kiek maisto atliekų ugdymo įstaigoje surenkama per dieną. Drauge su mokytojomis ir virėjomis vaikai ieškojo išeičių, kaip galima išvengti maisto švaistymo ir mokykloje, ir namuose.

VšĮ „Tikra mityba“ vadovė D. Gasparavičienė tiki, kad ilgalaikis darbas su vaikais duoda apčiuopiamų rezultatų.

„Maistas yra esminė mūsų sveikos gyvensenos ir kultūros dalis. Sveikatai palanki mityba, maisto tausojimas ir tvarumas – itin svarbios šių dienų aktualijos. Jos daro didelę įtaką kiekvieno mūsų sveikatai, o svarbiausia, mus supančiai aplinkai. Šiomis temomis būtina daug kalbėti, šviesti visuomenę ir skatinti naujus suaugusiųjų, vaikų ir kiekvienos šeimos gyvenimo įpročius“, – apibendrina „Sveikatiados“ organizatorė.