Turi pinigų, bet jais disponuoti negali? Banko klientas negalėjo išsigryninti 82 tūkst. eurų

SEB atsisakė išmokėti klientui 82 tūkst. eurų grynaisiais

Įprasta manyti, kad pinigai banko sąskaitoje – tavo, todėl pasiimti juos grynaisiais gali kada panorėjęs. Bet realybė ne tokia paprasta, ypač kai kalba pasisuka apie teisinius niuansus ir… galimas sankcijas.

SEB bankas neseniai atsisakė išduoti 82 tūkst. eurų grynaisiais klientui, kuriam buvo taikomos sankcijos už dalyvavimą neteisėtoje narkotikų prekyboje. Bankas nutraukė visas sutartis ir uždarė sąskaitą, o likusias lėšas pasiūlė pervesti į kitą sąskaitą. Klientas reikalavo tik grynųjų, tačiau bankas laikėsi savo pozicijos – pinigus išduoti grynaisiais jis esą neprivalo [1].

Lietuvos bankas išanalizavo ginčą ir pabrėžė, kad teisiškai bankas neprivalo jame laikomų pinigų išmokėti grynaisiais, jei sutartyje numatyta kitaip. SEB sąskaitos sutartyje aiškiai nurodyta, jog uždarius sąskaitą pinigai grąžinami pavedimu, o ne grynaisiais. Be to, bankas nuo 2019 metų nebevykdo grynųjų operacijų klientams, su kuriais nutraukti dalykiniai ryšiai.

Pinigų išėmimas bankomate teoriškai galimas, bet kainuoja – SEB klientams be plano tai būtų 2 proc. nuo sumos, t. y. apie 1680 eurų už 82 tūkst. eurų. Šiuo atveju sąskaita uždaryta, tad pinigai lieka banke. Nors Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinis, ginčą vis dar galima spręsti teisme.

Bet be grynųjų vis tiek neišgyvensime?

Nors skaitmeniniai atsiskaitymai Lietuvoje sparčiai populiarėja, grynieji pinigai vis tiek išlieka svarbi kasdienio finansinio saugumo dalis. Net jei dauguma parduotuvių priima korteles ar mokėjimus telefonu, keli banknotai kišenėje gali išgelbėti netikėtų situacijų metu – pavyzdžiui, sutrikus ryšiui ar sugedus skaitytuvui. Finansų ekspertai pabrėžia, kad grynųjų visiškai atsisakyti dar per anksti, todėl verta turėti bent minimalų rezervą [2].

Ekspertai rekomenduoja kasdien nešiotis apie 20–50 eurų nedideliems nenumatytiems atvejams, o namuose laikyti kiek didesnę sumą – maždaug tiek, kiek prireiktų padengti 1–2 savaičių būtiniausias išlaidas, t. y. apie 200–500 eurų. Tokia atsarga padeda išvengti nepatogumų, jei, pavyzdžiui, pametama banko kortelė ar trumpam sutrinka banko sistema.

Nepaisant greitos skaitmenizacijos ir plačiai prieinamų mokėjimo būdų, finansų specialistai pabrėžia - grynieji pinigai yra svarbi finansinio saugumo garantija. Didžiąją savo santaupų dalį geriausia laikyti banko sąskaitoje dėl saugumo ir patogumo, tačiau turėti grynųjų – tai sveikas atsargumas, kuris padeda išvengti nenumatytų problemų.

Žmonės palaiko grynųjų pinigų atsiskaitymų ribos didinimą iki 10–15 tūkst. eurų

Lietuvos gyventojai vis dažniau reiškia norą didinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais ribą – šiuo metu siūloma ją padidinti nuo 5 tūkst. iki 10 ar net 15 tūkst. eurų.

Apklausos rodo, kad net 63 proc. žmonių palaiko tokį sprendimą, ypač vidutinio amžiaus, geriau uždirbantys bei aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai. Tai rodo, kad daugelis lietuvių nori išlaikyti galimybę atsiskaityti didesnėmis grynųjų sumomis ir jaučia poreikį turėti lankstumą pinigų valdyme.

Nepaisant sparčiai populiarėjančių skaitmeninių mokėjimų, 37 proc. gyventojų vis dar renkasi grynuosius, dažniausiai kasdieniams pirkiniams ir paslaugoms. Vidutinė mėnesinė išgryninamų pinigų suma siekia apie 285 eurus, o gyventojai norėtų turėti galimybę nemokamai išgryninti iki 800 eurų.

Tai rodo, kad grynieji pinigai išlieka svarbi alternatyva ir daugelis lietuvių nori turėti patikimą atsiskaitymo priemonę, kuri suteiktų finansinį lankstumą.