Turkija, Rumunija ir Bulgarija bendromis jėgomis bandys išminuoti Juodąją jūrą

Bendros Turkijos, Rumunijos ir Bulgarijos minų šalinimo operacijos Juodojoje jūroje

Specialistai iš Turkijos, Rumunijos ir Bulgarijos pradėjo bendrą operaciją Juodojoje jūroje, kuria siekiama išminuoti šį vandens telkinį, liepos 1 dieną pranešė „Bloomberg“. [1]

Turkijos valdžios institucijų iniciatyvos tikslas - užtikrinti saugią laivybą, įskaitant krovininių laivų, dalyvaujančių Ukrainos grūdų eksporte, saugumą.

Turkijos, Rumunijos ir Bulgarijos valdžios institucijos sausio mėnesį pasiekė susitarimą dėl bendros kovos su jūrų minomis Juodojoje jūroje.

Nepaisant to, kad Ankara, Bukareštas ir Sofija yra NATO narės, šių šalių karinių jūrų pajėgoms vadovaujama už aljanso ribų, taip siekiant ir išvengti įtampos su Rusija eskalavimo, pažymi „Bloomberg“.

Juodóji jūra (bulg. Черно море, Černo More, rum. Marea Neagră, ukr. Чорне море, Čorne more, rus. Чёрное море, Čiornoje more, turk. Kara Deniz), sen. pavadinimas Pòntas Eukseinas (gr. Pontos Euxeinos, lot. Pontus Euxinus), Atlanto vandenyno viduržemyninė jūra tarp Europos ir Azijos, prie Bulgarijos, Rumunijos, Ukrainos, Rusijos, Sakartvelo ir Turkijos. Plotas 422 000 km2, didžiausias gylis 2211 m, vidutinis 1315 m, vandens tūris 555 000 km3. Ilgis (iš vakarų į rytus) 1150 kilometrų. Bosforo sąsiauris jungia Juodąją jūrą su Marmuro jūra, Kerčės sąsiauris – su Azovo jūra. Kranto linija, išskyrus šiaurinę dalį, mažai vingiuota. Šiaurės vakaruose daug seklių limanų (Dniepro limanas, Dniestro limanas). Didžiausios įlankos: Karkinito įlanka, Kalamito, Sinopo, Samsuno. Didžiausias pusiasalis – Krymo. Į Juodąją jūrą įteka Dunojus, Dniestras, Pietų Bugas, Dniepras. Krantai daugiausia statūs, abraziniai.

Didžiausi uostai: Burgasas, Varna (Bulgarija), Constanţa (Rumunija), Čornomorskas, Odesa, Mykolajivas, Sevastopolis, Feodosija (Ukraina), Novorossijskas (Rusija), Suchumi, Poti, Batumi (Sakartvelas), Trabzonas, Samsunas, Zonguldakas (Turkija). Juodosios jūros pakrantėse daug kurortų (Bulgarijoje – Auksinės Smiltys, Rumunijoje – Mamaia, Ukrainoje – Jalta, Rusijoje – Soči, Sakartvele – Gagra, Suchumi). Sevastopolis ir Jalta 2014 okupuoti Rusijos. [2]

Juodosios jūros minavimo grėsmės ir grūdų eksporto iššūkiai

Laivybos Juodojoje jūroje saugumui pavojų kelia ir papildomų problemų pridaro nuo karinio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos pradžios laisvai joje dreifuojantys sprogstamieji užtaisai. 2023 m. gruodį užplaukęs ant minos sprogo su Panamos vėliava plaukiojęs laivas. Jis vyko į vieną iš Dunojaus uostų, kur turėjo priimti grūdų krovinį. [3]

Po Grūdų eksporto sandorio su Rusija žlugimo 2023 m. rugpjūčio mėn., Ukraina atidarė savo jūros koridorių Juodojoje jūroje, kuris prisidėjo prie eksporto augimo. [4]

Nepaisant to, naujasis prekybos maršrutas yra prastesnis už ankstesnius tiek leistino eismo intensyvumo, tiek saugumo požiūriu, pažymi „Bloomberg“.

Juodosios jūros grūdų eksporto ir saugumo iššūkiai: 2022–2024 m.

Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad 2024 m. pavasarį maisto eksporto per Juodąją jūrą rodikliai pasiekė 2022 m. pradžios rodiklius. Birželį Ukrainos infrastruktūros ministerija pranešė, kad nuo naujojo jūrų koridoriaus paleidimo eksportavo 37,4 milijono tonų žemės ūkio produktų.

Juodosios jūros grūdų iniciatyva buvo susitarimas tarp Rusijos, Ukrainos, Turkijos ir Jungtinių Tautų Rusijos invazijos į Ukrainą metu. Dėl invazijos 2022 m. vasario mėn. buvo visiškai sustabdytas grūdų gabenimas jūra iš Ukrainos, kuri anksčiau buvo pagrindinė eksportuotoja per Juodąją jūrą. [5]

Tuo pačiu metu didelį komercinį uostą turinti Odesa ir toliau reguliariai apšaudoma rusų pajėgų, pažymi „Bloomberg“.

Balandį „Reuters“, remdamasi šaltiniais, informavo, kad Ukraina atsisakė susitarimų, pasiektų per du mėnesius trukusias derybas su Rusija dėl saugios prekybinės laivybos. Leidinio pašnekovai pažymėjo, kad Turkija veikė kaip tarpininkė derybose, į kurią su atitinkamu prašymu kreipėsi JT atstovai.