Turkijos lyderis R. T. Erdoganas ruošia planą Ukrainai?

Kalbama, kad R. T. Erdoganas siūlo įšaldyti konfliktą Ukrainoje, atidėti narystę NATO

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) G20 šalims ketina pristatyti savo planą įšaldyti konfliktą Ukrainoje, pranešė „Bloomberg“, cituodama šaltinius. Manoma, kad tai įvyks per G20 aukščiausiojo lygio susitikimą Brazilijoje. [1]

Pasak agentūros, R. T. Erdoganas pakvies Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį atidėti diskusijas dėl Ukrainos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto aljanso ne mažiau kaip dešimčiai metų kaip nuolaidą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Be to, „Erdogano planas“ tariamai numato demilitarizuotos zonos sukūrimą rytinėje Donbaso dalyje ir „tarptautinių karių“ dislokavimą ten kaip papildomą Ukrainos saugumo garantiją.

Turkija taip pat gali pasisakyti už ginklų tiekimą Kijevui, kas turėtų kompensuoti Ukrainos valdžios institucijoms laikiną atsisakymą įstoti į NATO.

Remiantis Turkijos valdininko vertinimu, kurį cituoja „Bloomberg“, Ukrainai bus sunku sutikti su tokiu pasiūlymu, tačiau Ankara mano, kad jis yra realiausias.

„Bendra formulė gali patikti kai kuriems Kijevo sąjungininkams, kurie nerimauja, kad Ukrainos visateisė narystė NATO gali privesti juos prie tiesioginio konflikto su Kremliumi“, – sakoma straipsnyje.

Be to, anot „Bloomberg“, R. T. Erdoganas tikisi, kad jam pavyks įtikinti V. Zelenskį pradėti taikos derybas Stambule.

Anoniminis Turkijos šaltinis neigia paskelbtą informaciją apie konkretų planą

Tuo pat metu anoniminis Turkijos diplomatinis šaltinis „RIA Novosti“ teigė, kad „Bloomberg“ informacija neatitinka realybės. [2]

„Palaikome diplomatines iniciatyvas užbaigti karą tarp Ukrainos ir Rusijos. Kita vertus, straipsnio dalys, susijusios su Turkija ir paskelbtos „Bloomberg“ neatspindi realybės“, – tikino jis.

Tačiau šaltinis pažymėjo, kad konflikto Ukrainoje sureguliavimas bus prioritetinė R. T. Erdogano susitikimų G20 viršūnių susitikime tema: „Taikos Ukrainoje klausimas yra pagrindinėje Turkijos prezidento derybų su pasaulio lyderiais darbotvarkėje visose tarptautinėse vietose, įskaitant G20 susitikimą Brazilijoje. Kaip ne kartą buvo minėta, tai yra Turkijos užsienio politikos prioritetas. Pagrindinis uždavinys – sustabdyti kraujo praliejimą ir pasiekti tvarias paliaubas.“ [3]

Turkijos valdžia oficialaus komentaro dėl „Bloomberg“ paskelbtos informacijos nepateikė.

Rusija – griežtai prieš konflikto įšaldymą

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusijos valdžia neturi informacijos apie R. T. Erdogano pasiūlymą. Pasak jo, ši tema nebuvo oficialiai aptarta, tačiau Kremlius atkreipė dėmesį į „Bloomberg“ publikaciją.

„Tam tikras variantas „įšaldyti“ konfliktą palei susirėmimo liniją, žinoma, yra a priori nepriimtinas Rusijos pusei. Šiuo atveju prezidento V. Putino suformuluoti birželio mėnesio terminai išlieka visiškai aktualūs. Štai ką reikia padaryti, kad karo veiksmai būtų sustabdyti“, - teigė D. Peskovas.

Kiti žinomi taikos Ukrainoje planai

Dar birželį per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovybe V. Putinas įvardijo Rusijos sąlygas taikos deryboms surengti. Jis paragino išvesti Ukrainos karius iš naujų Rusijos Federacijos teritorijų, Ukrainai atsisakant įstoti į NATO, Kijevui sutikus su neutraliu, nebranduoliniu statusu ir panaikinus visas Vakarų sankcijas. Ukrainoje šie pasiūlymai buvo laikomi „ultimatumu“. [4]

V. Zelenskis savo ruožtu parengė „pergalės planą“, kurį spalio 16 dieną pristatė Aukščiausioje Radoje. Valstybės vadovas atsisakė viešai kalbėti apie visus dalykus, tačiau įvardijo pagrindinius: Ukrainos įstojimą į NATO, apribojimų naudoti Vakarų ilgojo nuotolio ginklus smūgiams giliai į Rusijos Federaciją panaikinimą, „visapusiško nebranduolinio strateginio atgrasymo paketo“ dislokavimą Ukrainos teritorijoje, šalies ekonominio potencialo plėtra, Ukrainos karinės patirties perdavimas NATO ir Europos gynybai stiprinti, o vėliau ir JAV kontingento pakeitimą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariniu personalu. Rusijoje Ukrainos lyderio planas buvo kritikuojamas, kaltinant jį bandymu įtraukti Vakarus į tiesioginę karinę konfrontaciją su Rusija. [5]

Kinija taip pat 2023 metais pateikė savo pasiūlymą kaip išspręsti konfliktą. KLR 12 punktų plane, be kita ko, buvo raginama nutraukti ugnį, gerbti visų šalių teisėtus saugumo interesus, pradėti Maskvos ir Kijevo dialogą ir atsisakyti taikyti vienašališkas sankcijas be atitinkamo JT Saugumo Tarybos sprendimo. Rusija teigiamai reagavo į šiuos pasiūlymus, tačiau Kijevas juos atmetė.

Tais pačiais metais septynios Afrikos šalys pateikė dar vieną taikos iniciatyvą. Delegacija, kurioje dalyvavo Zambijos, Komorų, Senegalo, Pietų Afrikos prezidentai, Egipto ministras pirmininkas, Kongo Respublikos ir Ugandos atstovai, pirmiausia lankėsi Kijeve, o vėliau Maskvoje. Jų pasiūlytą planą sudarė 10 punktų, įskaitant ankstyvą derybų pradžią, konflikto deeskalavimą abiejose pusėse, valstybių suvereniteto užtikrinimą pagal JT Chartiją ir saugumo garantijas visoms šalims.

Kaip 2023 metų liepą sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, iš viso Maskva sulaukė daugiau nei 30 skirtingų taikos iniciatyvų iš kitų valstybių. Tarp šalių, kurios pasiūlė konflikto sprendimo būdus, buvo Brazilija, Vatikanas, Indonezija, Italija ir Saudo Arabija.