TVF siūlo Lietuvai plėsti NT mokesčio bazę ir didinti tarifus

TVF vertinimu Lietuvoje NT mokestis tebėra menkai išnaudojamas

Tarptautinis valiutos fondas naujausiose išvadose Lietuvai siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą ir ieškoti papildomų valstybės pajamų šaltinių. Viena svarbiausių krypčių – platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas, nes TVF vertinimu Lietuvoje šis mokestis tebėra menkai išnaudojamas, nors laikomas efektyviu ir santykinai teisingu pajamų šaltiniu.

TVF 2026 m. gegužės 26 d. paskelbtoje Lietuvos konsultacijų išvadoje nurodo kelias konkrečias priemones: plėsti NT mokesčio bazę, didinti NT tarifus, toliau reformuoti gyventojų pajamų mokestį, kad jis surinktų daugiau pajamų ir būtų progresyvesnis, riboti neefektyvias pelno mokesčio bei akcizų lengvatas ir mažinti PVM surinkimo atotrūkį. Tai nėra vien siūlymas didinti vieną mokestį – TVF kalba apie platesnį valstybės pajamų modelio perstatymą.

TV3 laidoje „Dienos pjūvis“ Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis šias rekomendacijas palygino su bandymu „daugiau melžti karvę“, kai, jo nuomone, pirmiausia reikėtų daugiau „žalios žolės“, t. y. spartesnio ekonomikos augimo. Jo argumentas paprastas: valstybės pajamos ilguoju laikotarpiu labiau priklauso nuo verslo, eksporto ir pridėtinės vertės kūrimo, o ne vien nuo naujų ar didesnių mokesčių.

Nuo 2026 m. pagrindinis būstas apmokestinamas tik virš 450 tūkst. eurų ribos

Nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje nuo 2026 m. jau keičiasi. VMI aiškina, kad pagrindiniu gyvenamuoju būstu laikomas tas gyvenamosios paskirties turtas, kuriame žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Jeigu savivaldybė nenustato didesnio neapmokestinamojo dydžio, pagrindinio būsto mokestinės vertės dalis iki 450 tūkst. eurų nėra apmokestinama.

Mokestinė vertė, viršijanti šią ribą, apmokestinama savivaldybės nustatytu 0,1–1 proc. tarifu. Tai reiškia, kad dauguma įprastų pagrindinių būstų mokesčio nemokės, tačiau brangesnis turtas jau pateks į apmokestinimo lauką. Būtent čia atsiranda politinė įtampa, nes visuomenei NT mokestis dažnai pristatomas kaip mokestis „už namus“, nors reali sistema priklauso nuo deklaruotos gyvenamosios vietos, turto vertės ir savivaldybės sprendimų.

Kitas gyvenamosios paskirties turtas, kuris nelaikomas pagrindiniu būstu, apmokestinamas kitaip. VMI nurodo, kad tokio turto vertės daliai iki 50 tūkst. eurų taikomas 0 proc. tarifas, nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. eurų – 0,2 proc., nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,4 proc., nuo 400 tūkst. iki 600 tūkst. eurų – 0,6 proc., nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų – 0,8 proc., o virš 1 mln. eurų – 1 proc. tarifas.

Ekonomistai ginčijasi ne dėl skolos panikos, o dėl pajamų šaltinių

TV3 laidoje kalbėjęs Vilniaus universiteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas Algirdas Bartkus atkreipė dėmesį, kad Lietuvos valstybės skola neturėtų būti dramatizuojama. Jo teigimu, beveik 40 proc. BVP siekianti skola nėra rodiklis, kuris savaime verstų imtis karštligiškų sprendimų. Valstybės skolos santykis su BVP priklauso ne tik nuo skolinimosi, bet ir nuo pačios ekonomikos augimo.

Finansų ministerijos skelbiamame valstybės skolos leidinyje nurodoma, kad 2025 m. pabaigoje valstybės skola siekė 33,259 mlrd. eurų, arba 39,5 proc. BVP. Tai vis dar mažiau nei Mastrichto kriterijuje numatyta 60 proc. BVP riba, tačiau pastarųjų metų gynybos, socialinių išlaidų, palūkanų ir investicijų poreikiai didina spaudimą biudžetui.

TVF dėl to ir siūlo ne vien taupyti, bet didinti tvaresnes pajamas. Fondas pabrėžia, kad Lietuvai reikalingi sprendimai, kurie padėtų finansuoti ilgalaikius įsipareigojimus, įskaitant gynybos išlaidas, visuomenės senėjimą ir investicijas. Ginčas kyla dėl priemonių: ar papildomas pajamų poreikis turi būti dengiamas per NT, GPM ir lengvatų ribojimą, ar pirmiausia per spartesnį BVP augimą ir efektyvesnes viešąsias išlaidas.

PVM atotrūkis Lietuvoje išlieka didesnis nei ES vidurkis

TVF rekomendacijose atskirai minima PVM surinkimo problema. Europos Komisijos duomenimis, 2023 m. Lietuva surinko 5,911 mlrd. eurų PVM pajamų, tačiau PVM atotrūkis siekė 1,048 mlrd. eurų, arba 15,1 proc. teorinės PVM prievolės. Tai daugiau nei maždaug 9,5 proc. siekęs ES vidurkis.

Šis rodiklis nereiškia vien sukčiavimo. PVM atotrūkį gali lemti nemokumas, bankrotai, deklaravimo klaidos, šešėlinė ekonomika ir kiti veiksniai. Vis dėlto tokio dydžio skirtumas rodo, kad Lietuva turi rezervų rinkti pajamas ne tik keliant tarifus ar įvedant naujus mokesčius, bet ir geriau administruojant jau galiojančią sistemą.

Europos Komisijos duomenimis, 2023 m. Lietuvos PVM atotrūkis, palyginti su 2022 m., padidėjo 2,9 procentinio punkto. Tai svarbi detalė, nes diskusijoje apie naujus mokesčius dažnai apeinamas klausimas, kiek pajamų valstybė praranda per jau egzistuojančių mokesčių nesurinkimą. Jei šis rezervas nebūtų mažinamas, papildomas spaudimas NT ar gyventojų pajamoms politiškai atrodytų dar sunkiau paaiškinamas.

NT mokestis tapo ne tiek fiskaline, kiek pasitikėjimo problema

A. Bartkus TV3 laidoje teigė, kad Lietuvoje NT mokestis buvo netinkamai iškomunikuotas. Jo vertinimu, ankstesnės Vyriausybės sukūrė įspūdį, kad bus apmokestinti žmonių namai, o tai lietuviams, kaip ir daugeliui Rytų Europos gyventojų, yra itin jautri tema. Būstas čia suvokiamas ne tik kaip turtas, bet ir kaip saugumo, šeimos bei gyvenimo stabilumo pagrindas.

Ši komunikacijos klaida svarbi, nes net techniškai ribotas mokestis gali sulaukti milžiniško pasipriešinimo, jeigu žmonės nesupranta, kam jis taikomas, kas jo nemokės, kur bus panaudotos pajamos ir kodėl pasirinkta būtent tokia schema. Nuo 2026 m. dalis NT mokesčio pajamų įskaitoma į Valstybės gynybos fondą, tačiau visuomenei vien to nepakanka, jeigu nėra aiškiai paaiškinta, kodėl mokestis skaičiuojamas būtent taip.

Lietuvos ginčas dėl NT mokesčio dar nesibaigė. Formaliai nauja sistema jau įsigaliojo, tačiau TVF rekomendacijos rodo, kad tarptautinės institucijos mato erdvės dar platesniam turto apmokestinimui. Politinis klausimas dabar paprastas: ar valdžia sugebės paaiškinti, kad NT mokestis nėra aklas mokestis kiekvienam būstui, ar ši tema vėl taps dar vienu mokesčių reformos pavyzdžiu, kuriame skaičiai nuskęsta baimėje ir nepasitikėjime.

Šaltiniai:

TV3.lt. (2026). Gyventojai nuo naujo mokesčio būstui nepabėgs? Lietuvai – pluoštas naujų siūlymų, ką daryti
https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/gyventojai-nuo-naujo-mokescio-bustui-nepabegs-lietuvai-pluostas-nauju-siulymu-ka-daryti-n1529581

International Monetary Fund. (2026). Republic of Lithuania: Staff Concluding Statement of the 2026 Article IV Mission
https://www.imf.org/en/news/articles/2026/05/26/mcs052626-lithuania-article-iv-mission

Lietuvos Respublikos finansų ministerija. (2026). Nekilnojamojo turto mokestis
https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/mokesciai/pagrindiniai-mokesciai/nekilnojamojo-turto-mokestis/

Valstybinė mokesčių inspekcija. (2026). Apie nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus nuo 2026 metų
https://www.vmi.lt/evmi/5722