Tyrimas: socialinė nelygybė palieka žymes vaikų smegenyse, net turtingose šeimose

Pirmą kartą nustatyta, kad socialinė nelygybė aplinkoje veikia jaunuolių smegenis nepriklausomai nuo jų pačių pajamų

Mokslininkai pirmą kartą įrodė, kad gyvenimas visuomenėje, kurioje yra didelė pajamų nelygybė, siejamas su struktūriniais vaikų smegenų pokyčiais, nepriklausomai nuo jų pačių šeimos turto. Tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 10 tūkstančių JAV vaikų, nustatyta, kad tiek pasiturinčių, tiek mažesnes pajamas turinčių šeimų atžalos, gyvenančios labiau nelygiose valstijose, turėjo pakitusias smegenų žievės struktūras ir ryšius tarp skirtingų smegenų sričių. Šie pokyčiai buvo susiję ir su prastesne psichikos sveikata [1].

Tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale Nature Mental Health, rodo, kad „nelygybė kuria toksišką socialinę aplinką, kuri tiesiogine prasme formuoja jaunų žmonių mąstymą“, sakė tyrėjai. Jie pabrėžė, kad tai nepriklauso nuo individualių šeimos finansinių galimybių ar tėvų išsilavinimo, o yra platesnio visuomeninio lygmens reiškinys.

Mokslininkų komanda iš Londono King’s College, Jorko universiteto ir Harvardo universiteto analizavo 10 071 devynerių–dešimtmečių vaikų smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) vaizdus iš 17 JAV valstijų. Pajamų nelygybė buvo matuojama pagal tai, kaip tolygiai paskirstytos gyventojų pajamos. Didesnė nelygybė buvo nustatyta Niujorke, Konektikute, Kalifornijoje ir Floridoje, o mažesnė – Jutoje, Viskonsine, Minesotoje ir Vermonte.

Nelygybė siejama ir su prastesne psichikos sveikata

Tyrėjai nagrinėjo smegenų žievės paviršiaus plotą ir storį bei jungtis tarp skirtingų smegenų regionų, įskaitant sritis, atsakingas už atmintį, dėmesį, emocijų reguliaciją ir kalbą. Jie taip pat analizavo smegenų aktyvumą, remdamiesi kraujotakos pokyčiais [2].

Paaiškėjo, kad vaikai, gyvenantys valstijose, kuriose didesnė pajamų nelygybė, turėjo mažesnį smegenų žievės paviršiaus plotą ir pakitusias jungtis tarp skirtingų smegenų dalių. Tai buvo stebima tiek pasiturinčių, tiek mažiau pasiturinčių šeimų vaikams. Tyrėjai taip pat išnagrinėjo, kaip šie pokyčiai susiję su psichikos sveikata, remdamiesi klausimynais, užpildytais vaikams sulaukus 10–11 metų.

Rezultatai parodė, kad vaikai iš labiau socialiai kontrastingų regionų dažniau susidūrė su prastesne psichikos sveikata.„Ši problema nėra tik apie atskirų šeimų pajamas, ji susijusi su tuo, kaip visuomenėje paskirstomos pajamos. Tiek turtingų, tiek mažiau pasiturinčių šeimų vaikams nustatėme pakitusį neurovystymą, kuris daro ilgalaikį poveikį jų gerovei“, – sakė tyrimo autorė dr. Divyangana Rakesh iš Londono King’s College Psichiatrijos, psichologijos ir neurologijos instituto.

Kartu autorė pažymėjo, kad tokie pokyčiai turi svarbių pasekmių visai visuomenei: „Nelygybė veikia kaip unikalus visuomenės lygmens veiksnys, turintis įtakos smegenų vystymuisi ir psichikos sveikatai, nepriklausomai nuo individualios socialinės ir ekonominės padėties.“

Tyrėjai ragina mažinti nelygybę kaip visuomenės sveikatos prioritetą

Tyrimo bendraautorė profesorė Kate Pickett iš Jorko universiteto pabrėžė, kad rezultatai rodo – nelygybės mažinimas yra ne tik ekonomikos klausimas, bet ir visuomenės sveikatos prioritetas. „Pokyčiai smegenų srityse, susijusiose su emocijų reguliavimu ir dėmesiu, rodo, kad nelygybė kuria toksišką socialinę aplinką, formuojančią jaunų žmonių protą, turinčią pasekmių psichinei sveikatai ir ilgalaikių padarinių visam gyvenimui“, – sakė ji.

Dr. Rakesh pridūrė, kad sprendimai turėtų apimti progresinius mokesčius, socialinių saugumo tinklų stiprinimą ir universalią sveikatos priežiūrą, siekiant sumažinti stresą, labiausiai veikiantį vaikus nelygiose visuomenėse. Ji taip pat pabrėžė bendruomenių stiprinimo iniciatyvų ir viešosios infrastruktūros plėtros svarbą, nes tai gali padėti skatinti pasitikėjimą ir socialinę sanglaudą.

Mokslininkai ketina tęsti tyrimus kitose šalyse, įskaitant Jungtinę Karalystę. „Mums įdomu pamatyti, kaip šie rezultatai atsikartoja pasauliniu mastu. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje yra vietovių, pasižyminčių didele pajamų nelygybe. Londonas yra aiškus pavyzdys, kur gyvena ir labai turtingi, ir labai vargingi žmonės“, – sakė dr. Rakesh. Ji pabrėžė, kad būsimuose tyrimuose verta analizuoti pajamų nelygybės poveikį smegenų vystymuisi pagal atskirus regionus ir savivaldybes.