Tyrimai įrodė, kad COVID-19 krizė smarkiai pablogino psichologinę sveikatą

Prasidėjus pandemijai daugelis jautė nežinią ir nerimą dėl susiklosčiusios situacijos, kiek vėliau, kai dėl to atsirado dar ir ekonominėms bei socialinės problemoms, žmones užgriuvo virtinė psichologinių problemų. Mokslininkai nustatė, kad nerimo ir depresijos atvejų ženkliai padidėjo 2020 m. – prisidėjo dar maždaug 76 mln. nerimo sutrikimų ir 53 mln. depresijos atvejų, o labiausiai nuo šių problemų kenčia moterys ir jaunuoliai, praneša „The Guardian“.

Žmonių, ypatingai jaunų, psichologinė sveikata Lietuvoje niekada nespindėjo, tačiau pagal dabartinius mastus, panašu, kad ypatingai Lietuva turi ruoštis „kietam nusileidimui“, mat gyventojų psichologinei sveikatai nėra skiriamas pakankamas dėmesys.

Minėtas tyrimas parodė, kad pandemija labiau paveikė moterų ir jaunų žmonių psichinę sveikatą. Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus dr. Damiano Santomauro iš Kvinslendo universiteto, moterys yra labiau linkusios nukentėti nuo socialinių ir ekonominių pandemijos padarinių [1].

COVID-19 poveikis psichologinei sveikatai

Didesnį poveikį moterims esą turėjo ir ant jų pečių nugulęs vaikų švietimas, o taip pat moterys yra linkusios prisiimti daugiau papildomų namų ūkio atsakomybių, įprastai gauna ir mažesnius atlyginimus, turi mažiau santaupų, vardino pagrindines priežastis D. Santomauras.

Pasak Santomauro, jaunimui itin didelis „smūgis“ buvo dėl ribojimų laisvai bendrauti, universitetų, mokyklų uždarymo taip pat pabrėžė, kad jaunuoliai po ekonominės krizės yra labiau linkę tapti bedarbiais. Daugiausia psichologinių sutrikimų buvo nustatyta tarp 20-24 m. amžiaus žmonių.

Tarptautinė tyrėjų komanda pranešė, kad duomenys buvo paskelbti naudojantis 48 tyrimais, kurie buvo paskelbti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 29 d. Komanda apskaičiavo, kad 2020 m. visame pasaulyje buvo fiksuota net 246 mln. didelių depresijos (net 28 proc. daugiau) ir 374 mln. nerimo sutrikimų (26 proc. daugiau). [1]

Nerimo ir depresijos atvejų augimas

Štai Anglija nuo antrojo karantino patiria tikrų tikriausią psichologinės sveikatos krizę. Anglijos Nacionalinė sveikatos tarnyba pranešė, kad daugiausiai buvo kreiptasi dėl tokių problemų kaip nerimas, depresija, valgymo sutrikimai ir psichinės sveikatos krizė. Būtent 2020 m. buvo fiksuotas rekordinis besikreipusiųjų kiekis. [2]

Nustatyta, kad per 2019 m. ir 2020 m. laikotarpį nuo balandžio iki gruodžio buvo pastebėtas net 20 proc. išaugęs vaikų ir jaunuolių skaičius, kuriems buvo reikalinga skubi psichologinė pagalba - jų buvo skaičiuojama net 18 269. Rekordiniai sutrikimų kiekiai buvo fiksuoti ir suaugusiųjų tarpe. Pavyzdžiui, iki 2020 m. kovo mėnesio 1 iš 10 suaugusiųjų Anglijoje sirgo sunkia ar vidutine depresija. Tačiau jau 2020 m. birželiu šie skaičiai padvigubėjo - sunkia ar vidutine depresija sirgo kone kas penktas asmuo. [2]