Tyrimas atskleidė pavojingą tendenciją: lietuviai vis dar lengvai patiki melagienomis

Kas antras lietuvis jau susidūrė su dirbtinai suklastotu turiniu

Kultūros ministerijos užsakymu atliktas naujas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojų gebėjimas naudotis skaitmeninėmis technologijomis auga, tačiau kritinis informacijos vertinimas vis dar išlieka rimta problema. Tyrimą 2026 metų sausį atliko bendrovė „Baltijos tyrimai“.

Tyrimo duomenimis, beveik visi šalies gyventojai – 92 proc. – kasdien informaciją pasiekia mobiliaisiais telefonais. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vien gebėti naudotis technologijomis jau nebepakanka.

Didelį nerimą kelia tai, kad kas antras apklaustasis teigė susidūręs su dirbtinai suklastotu vaizdo ar garso turiniu, vadinamaisiais „deepfake“. Dar daugiau – kas trečias gyventojas nurodė susidūręs su melaginga informacija, kuria tuo metu patikėjo.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad daugiau nei pusė žmonių, pastebėję skirtingą informaciją keliuose šaltiniuose, dažniausiai papildomai jos netikrina. Pasak tyrimo autorių, tai rodo, kad kritinio mąstymo įpročiai Lietuvoje vis dar nėra pakankamai stiprūs.

Socialiniuose tinkluose aktyvūs lietuviai retai įsitraukia į viešą diskusiją

Tyrimo rezultatai parodė, kad socialiniais tinklais aktyviai naudojasi net 79 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau aktyvus naršymas dar nereiškia aktyvaus pilietinio dalyvavimo.

Anot tyrimo autorių, daug žmonių socialiniuose tinkluose informaciją skaito, stebi ar komentuoja privačiai, tačiau vengia viešai reikšti savo nuomonę ar įsitraukti į platesnes diskusijas.

Kultūros ministerija pažymi, kad tokia tendencija išlieka jau ne vienerius metus. Specialistų teigimu, dalį žmonių stabdo baimė būti užsipultiems viešoje erdvėje, kiti abejoja savo žiniomis arba tiesiog nemato prasmės aktyviau dalyvauti diskusijose.

Tyrime taip pat pastebėta, kad užsienio žiniasklaidos vartojimas Lietuvoje sumažėjo. Jei 2017 metais užsienio žiniasklaidą vartojo 38 proc. gyventojų, tai 2025 metais šis skaičius sumažėjo iki 26 proc. Tyrimo autoriai tai sieja su apribota prieiga prie Rusijos žiniasklaidos kanalų.

Specialistai perspėja: iki 2030 metų svarbiausia bus ne technologijos, o gebėjimas atsirinkti informaciją

Tyrimo ataskaitoje prognozuojama, kad artimiausiais metais dirbtinio intelekto kuriamo turinio tik daugės. Dėl to pagrindiniu iššūkiu taps ne technologijų naudojimas, o gebėjimas atskirti tikrą informaciją nuo manipuliacijos.

Pasak tyrimo autorių, iki 2030 metų svarbiausias klausimas bus ne „ar žmogus moka naudotis technologijomis“, o „ar jis geba patikrinti informaciją ir atsakingai elgtis informacinėje erdvėje“.

Kultūros ministerija akcentuoja, kad vien perspėjimų apie melagienas jau nebepakanka. Dabar pagrindinis tikslas – ugdyti kasdienius informacijos tikrinimo įpročius, kurie žmonėms taptų natūralūs.

Tyrimo rezultatus visuomenei pristatė bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė. Ministerija taip pat pabrėžia, kad ypatingas dėmesys ateityje bus skiriamas jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie informacinėse grėsmėse išlieka jautriausios grupės.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos informaciją.