Tyrimas: geopolitinė situacija lietuviams kelia daugiausia nerimo dėl ateities

Geopolitinis neapibrėžtumas labiausiai temdo ateities planus

Karai, politinė įtampa ir nuolat besikeičiančios pasaulio taisyklės verčia žmones jaustis taip, lyg ateitis būtų tapusi sunkiai nuspėjama. Naujas tyrimas atskleidė, kad būtent geopolitinė situacija šiandien lietuviams kelia daugiausia neaiškumo ir mažina kontrolės jausmą.

Pirmą kartą Lietuvoje atlikto Gyvenimo nuspėjamumo tyrimo duomenimis, bendras šalies gyventojų pasitikėjimas savo ateities prognozuojamumu siekia 54 balus iš 100. Vis dėlto vertinant geopolitinę ir socialinę aplinką šis rodiklis smunka iki 38 balų. Tai rodo, kad žmonės sunkiausiai prognozuoja būtent tuos procesus, kurie vyksta už jų asmeninės įtakos ribų – tarptautinius konfliktus, politinius sprendimus ar visuomenės pokyčius [1].

Psichologės Ugnės Juodytės teigimu, nuolatinis neapibrėžtumas gali tapti ilgalaikio streso šaltiniu. Anot jos, kai žmogus gyvena nežinodamas, ko tikėtis rytoj, organizmas išlieka nuolatinėje parengtyje galimoms grėsmėms. Dėl to daugiau energijos skiriama nerimui ir rizikų vertinimui, o mažiau – poilsiui, santykiams, kūrybai ar ilgalaikių tikslų siekimui.

Informacijos srautas vargina, tačiau atsiribojimas ne visada padeda

Susidūrę su dideliu informacijos kiekiu ir nerimą keliančiomis naujienomis, gyventojai ieško būdų, kaip išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Tyrimas parodė, kad dažniausiai pasirenkama strategija – sąmoningai atsirinkti informacijos šaltinius ir riboti naujienų vartojimą. Taip elgiasi 41 proc. apklaustųjų.

Dar 27 proc. respondentų teigė finansiškai remiantys pilietines iniciatyvas ar nevyriausybines organizacijas, o 26 proc. prisipažino apskritai nesiimantys jokių veiksmų. Specialistų teigimu, pastarąjį pasirinkimą dažnai lemia įsitikinimas, kad geopolitiniai ar socialiniai procesai yra pernelyg dideli, kad vienas žmogus galėtų juos pakeisti.

Vis dėlto psichologai atkreipia dėmesį, kad visiškas atsitraukimas nuo problemų retai suteikia ilgalaikę ramybę. Priešingai, aktyvus domėjimasis ir dalyvavimas dažnai padeda sumažinti bejėgiškumo jausmą bei suteikia daugiau pasitikėjimo savo galimybėmis prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.

Didesnį saugumą jaučia tie, kurie imasi veiksmų

Tyrimas atskleidė ir dar vieną svarbią tendenciją – žmonės, kurie aktyviai įsitraukia į visuomeninę veiklą, dažniau jaučiasi galintys kontroliuoti savo ateitį. Aukščiausius gyvenimo nuspėjamumo rodiklius demonstravo gyventojai, kurie savanoriškai prisideda prie krašto gynybos iniciatyvų, dalyvauja bendruomenių ar visuomeninių organizacijų veikloje, lanko pilietinio atsparumo mokymus arba yra pasirengę galimoms krizinėms situacijoms.

„Lietuvos draudimo“ vadovo Simono Lisausko teigimu, tyrimo rezultatai rodo, kad saugumo jausmą lemia ne vien objektyvios aplinkybės. Net ir gyvenant toje pačioje politinėje bei ekonominėje realybėje, žmonių savijauta gali smarkiai skirtis priklausomai nuo to, kiek jie jaučiasi galintys daryti įtaką savo gyvenimui.

Ekspertai pabrėžia, kad visiškai panaikinti neapibrėžtumo neįmanoma, tačiau kiekvienas aktyvus žingsnis – nuo įsitraukimo į bendruomenės veiklą iki pasirengimo galimoms krizėms – stiprina kontrolės jausmą. Būtent todėl didesnį stabilumą dažniau jaučia ne tie, kurie laukia, kol situacija pasikeis savaime, o tie, kurie patys ieško būdų veikti net ir sudėtingomis aplinkybėmis.