Tyrimas parodė, kad vaikai iš nepasiturinčių šeimų greičiau sensta nei turtingesni

Tyrimas atskleidžia: neturtingų vaikų gtvenimas veikia ir jų DNR

Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai, ištyrę 1160 vaikų nuo 6 iki 11 metų iš šešių Europos šalių, nustatė, kad vaikai iš skurdesnių šeimų sensta greičiau nei jų turtingesni bendraamžiai [1].

Tyrime, paskelbtame žurnale „Lancet eBioMedicine“, vaikų gerovė vertinta pagal tarptautinę šeimos turtingumo skalę, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip nuosavas kambarys ar automobilių skaičius namų ūkyje.

Kraujo mėginiai parodė, kad aukštos gerovės grupės vaikų telomerai, chromosomų struktūros, susijusios su ląstelių senėjimu, vidutiniškai 5 % ilgesni nei mažos gerovės grupės.

Mergaitės turėjo 5,6 % ilgesnius telomerus nei berniukai, o didesnis kūno masės indeksas (KMI) trumpino telomerus 0,18 % kiekvienam riebalų masės procentui.

Skurdžiau gyvenantys vaikai patiria didesnį spaudimą gyvenime ir daugiau streso

Tyrime taip pat matuotas streso hormono kortizolio lygis šlapime. Mažos gerovės grupės vaikų kortizolio lygis buvo 15,2–22,8 % aukštesnis nei vidutinės ir aukštos gerovės grupių [2].

Nors tiesioginio ryšio tarp kortizolio ir telomerų ilgio nustatyti nepavyko, mokslininkai teigia, kad skurdesnėje aplinkoje augantys vaikai patiria daugiau psichosocialinio streso, pavyzdžiui, dėl bendro kambario ar ribotų išteklių mokslui.

„Mūsų tyrimas rodo aiškų ryšį tarp šeimos gerovės ir ląstelių senėjimo žymens, formuojančio ilgalaikes sveikatos tendencijas jau per pirmąjį vaiko gyvenimo dešimtmetį“, sakė vyresnysis tyrimo autorius dr. Oliveris Robinsonas, pridurdamas, kad skurdas gali prilygti maždaug 10 metų ląstelių senėjimui.

Tyrimas, remiamas JK tyrimų ir inovacijų fondo bei ES „Horizon 2020“ programos, pabrėžia, kad ekonominė nelygybė vaikystėje palieka biologinį pėdsaką, galintį lemti lėtines ligas ir ankstyvą mirtį.

„Vaikai iš mažiau pasiturinčių šeimų patiria biologinį nusidėvėjimą, kuris gali sumažinti jų gyvenimo kokybę ir trukmę“, teigė pirmasis autorius Kendalas Marstonas.

Tyrimo ribos apima tai, kad jame nebuvo analizuojami vaikai iš itin skurdžių šeimų, o kortizolio mėginiai imti iš šlapimo, o ne plaukų, kurie geriau atspindi ilgalaikį stresą. Mokslininkai ragina kurti visuomenės sveikatos politiką, kuri mažintų nelygybę ir užtikrintų visiems vaikams vienodas galimybes, kad būtų išvengta ilgalaikių sveikatos pasekmių.