Tyrimas: populiarus vaistas nuo kraujospūdžio gali būti neveiksmingas ir net mirtinas moterims

40 metų taikytas gydymas širdies ligų pacientams kelia abejonių: naujas tyrimas atskleidė pavojų sveikatai

Daugiau nei keturis dešimtmečius beta adrenoblokatoriai (beta blokatoriai) buvo laikomi pirmos eilės vaistais po patirto infarkto. Tačiau naujas tarptautinis tyrimas atskleidė, kad šie vaistai ne tik nepadeda daugumai pacientų, bet ir gali padidinti riziką moterims. Tačiau ne vyrams [1].

Tyrimas, paskelbtas žurnale European Heart Journal ir pristatytas Europos kardiologų draugijos kongrese Madride, rodo, kad moterims, kurios po infarkto patyrė nedidelę širdies pažaidos formą ir buvo gydomos beta blokatoriais, rizika patirti naują infarktą ar būti paguldytoms į ligoninę dėl širdies nepakankamumo buvo žymiai didesnė. Netgi mirties rizika šioje grupėje buvo beveik tris kartus didesnė nei tų moterų, kurios beta blokatorių nevartojo.

„Šie rezultatai pakeis visų tarptautinių klinikinių gairių turinį ir turėtų paskatinti ilgai lauktą lyčiai specifinį požiūrį į širdies ligų gydymą“, – pabrėžė vienas iš tyrimo vadovų dr. Valentinas Fusteris, Niujorko Mount Sinai Fuster širdies ligoninės prezidentas ir Nacionalinio širdies ir kraujagyslių tyrimų centro Madride vadovas.

Moterims vaisto poveikis daug žalingesnis nei vyrams

Šie rezultatai galioja tik pacientėms, kurių kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (angl. ejection fraction) buvo 50 % ar didesnė — tai laikoma normaliu širdies veiklos rodikliu. Esant mažesniam nei 40 % rodikliui, beta blokatoriai vis dar yra būtina gydymo dalis, nes padeda išvengti pavojingų aritmijų.

Vis dėlto tyrimas išryškino reikšmingą lytinį skirtumą. Pasak tyrimo vadovo dr. Borja Ibáñezo, didžiausią riziką patyrė tos moterys, kurios vartojo dideles beta blokatorių dozes. Jis pažymi, kad šis tyrimas buvo didžiausias kada nors atliktas klinikinis bandymas, apimantis tiek daug moterų, kurios vartojo šiuos vaistus po infarkto.

Kardiologas dr. Andrew Freemanas, nedalyvavęs tyrime, paaiškino, kad moterys paprastai turi mažesnę širdį ir yra jautresnės kraujospūdį mažinantiems vaistams. „Lytis turi daug įtakos organizmo reakcijai į vaistus. Gali būti ir anatominiai, ir dar ne iki galo ištirti biologiniai skirtumai“, – sakė jis.

Be to, ilgą laiką širdies ligų tyrimuose dominavo vyrai, todėl tik pastaraisiais dešimtmečiais pradėta suprasti, kad moterų simptomai dažnai yra netipiški — skausmas nugaroje, dusulys ar virškinimo sutrikimai, o ne tipiškas skausmas krūtinėje [2].

Ilgai galiojusi gydymo praktika neatlaiko šiuolaikinio mokslo?

Analizė apie moteris buvo REBOOT klinikinio tyrimo (angl. Treatment with Beta-Blockers after Myocardial Infarction without Reduced Ejection Fraction) dalis. Šiame tyrime dalyvavo 8 505 pacientai Ispanijoje ir Italijoje, kurių širdies funkcija buvo normali — išstūmimo frakcija viršijo 40 %. Stebėjimas truko beveik ketverius metus, o rezultatai buvo paskelbti ir žurnale The New England Journal of Medicine.

„Neradome jokios naudos vartojant beta blokatorius nei vyrams, nei moterims, kurių širdies veikla buvo išsaugota“, – teigė dr. Fusteris. Jis pažymi, kad ši praktika, taikyta keturis dešimtmečius, dabar kelia rimtų klausimų.

Vienas iš pokyčių, kuris galimai lemia šių vaistų nebereikalingumą — pažanga gydyme. Šiandien pacientams greitai atliekamos stentavimo procedūros, skiriami efektyvūs kraują skystinantys vaistai, todėl dažniausiai širdies funkcija išlieka gera.

Nepaisant to, maždaug 80 % pacientų JAV, Europoje ir Azijoje vis dar gauna beta blokatorius – remiantis senomis klinikinėmis gairėmis. „Naujus vaistus testuojame dažnai, tačiau retai iš naujo įvertiname senus gydymo būdus“, – pabrėžė dr. Ibáñezas.

Tiesa, atskira The Lancet paskelbta metaanalizė parodė, kad pacientams, kurių išstūmimo frakcija buvo tarp 40 ir 50 %, beta blokatoriai gali būti naudingi — tokiu atveju rizika dėl naujo infarkto ar mirties sumažėjo 25 %.