Ugandoje atrasti trilijonai aukso, šalies valdžia kalba apie investicijų iš užsienio pritraukimą

Uganda pagaliau gali praturtėti

Skurdi, tačiau natūraliaisiais ištekliais turtinga Rytų Afrikos šalis Uganda neseniai atrado didžiulės vertės aukso kasyklas.

Šalies valdžia paskelbė, kad naujausieji žvalgomieji tyrimai buvo sėkmingi, o jų metu atrasta, jog šalyje yra apie 31 mln. tonų aukso rūdos telkinių [1].

Šia žinia suskubusi pasidalinti Ugandos vyriausybė taip pat pranešė, kad jau dabar į šalį planuojama pritraukti stambių investuotojų tam, kad užsienio verslas galėtų tinkamai išplėtoti sektorių, kuris ligi šiol buvo dominuojamas vietinių, smulkių kasybos verslų.

Ugandos energetikos ir mineralinių išteklių plėtros ministerijos atstovas Solomonas Muyita teigia, kad iš viso šalyje gali būti apie 1 mln. tonų rūdos, iš kurios būtų galima išgauti apie 320158 tonas rafinuoto aukso.

Dauguma aukso telkinių yra aptikta Karamodžoje, sausoje teritorijoje šalies šiaurės rytuose prie sienos su Kenija. Didelių atsargų taip pat rasta rytinėse, centrinėse ir vakarinėse Rytų Afrikos šalies teritorijose.

Per pastaruosius dvejus metus visoje šalyje buvo atliekami žvalgomieji tyrimai iš oro, po to, geofiziniai ir geocheminiai tyrimai bei analizės. Atrodo, kad būtent dabar vienai iš skurdžiausių pasaulio valstybių suteiktas šansas pasinaudoti savo natūraliaisiais resursais.

Ekonomikos augimo perspektyvos: šaliai reikia tik protingai išnaudoti šansą

Ugandos prezidentas Joveri Museveni apie sėkmingas aukso paieškas prabilo birželio 7 d., atskiroje kalboje, kuria kreipėsi į šalies piliečius. Tačiau prezidentas nepateikė daugiau detalių, bendrai nurodydamas tik tai, kad auksas šaliai atneš daugiau kaip 12 trilijonų JAV dolerių pelno [2].

Tuo tarpu energetikos ir mineralinių išteklių plėtros ministerijos atstovas S. Muyita suteikė daugiau informacijos ir atskleidė, kad Kinijos bendrovė „Wagagai" jau įsteigė kasyklą Busijoje, Ugandos rytuose.

Tikimasi, kad kasykla pradės dirbti dar šiais metais ir iki 2023-ųjų perdirbs mažiausiai 5 000 kilogramų aukso per dieną.

Tai svarbi žinia vietos gyventojams. Busijos apygardoje yra apie 2 000 amatininkų kalnakasių, užsiimančių primityvia aukso ir kitų brangakmenių gavyba.

Manoma, kad būtent šiems darbininkams užsienio verslas taps galimybe ne tik daugiau užsidirbti, tačiau ir pagerinti savo darbo sąlygas [3].

Pasak energetikos ir mineralinių išteklių plėtros ministerijos atstovo S. Muyitos, kinų „Wagagai" į regioną jau investavo apie 200 mln. JAV dolerių.

Prezidento J. Museveni vyriausybė jau kuris laikas siekė padidinti investicijas į kasybą, kad galėtų plėtoti tokių išteklių kaip vario, geležies rūdos, kobalto ir fosfatų gavybą.

Dar šių metų pradžioje Ugandos parlamentas priėmė naują kasybos įstatymą, kurį pasirašius prezidentui bus sudarytos sąlygos įsteigti valstybinę kasybos bendrovę.

Bendrovė privalomai įsigis 15 % kiekvienos kasybos veiklos akcijų, o investuotojai privalės pasirašyti su vyriausybe susitarimą dėl gamybos pasidalijimo. Anksčiau investuotojams kasybos gavybos licencijos buvo išduodamos eilės tvarka.

Nors kol kas lieka neaišku, kokį tiesioginį ir ilgalaikį poveikį atrasti aukso šaltiniai turės šalies ekonomikai, viliamasi, kad šis atradimas iš pagrindų pakeis vyriausybės požiūrį į natūraliųjų išteklių gavybą.

Įdomu ir tai, kad naujai atrasti aukso rūdos telkiniai paveikti gali ne tik Ugandos ekonomiką, tačiau ir pasaulinę kriptovaliutų rinką.

Ekspertai pažymi, kad išaugus pasaulinei aukso pasiūlai, aukso kaina gali smukti žemyn, o taip investicijos taptų mažiau saugios. Tai galėtų teigiamai paveikti populiariausios kriptovaliutos bitkoino kainą [4].

Aukso vertė išlieka stabili, bet gali koreguoti kriptovaliutų kainą

Bent jau kol kas situacija aukso rinkoje išlieka pastovi. Prognozuojama, kad per šiuos metus dėl atsigavimo po pandemijos ir pasaulinės paklausos perspektyvų pagerėjimo, aukso rinka augs 3,1 % – iki 120,7 mln. uncijų [5].

Manoma, kad šiais metais, kaip ir ankstesniais, prie augimo ir toliau labiausiai prisidės Kanada, kurios gavyba, kaip prognozuojama, padidės nuo apytikriai 7 mln. uncijų iki 7,8 mln. uncijų, t. y. 11,4 %. Po jos seks Australija ir Kinija.

Rusija taip pat patenka tarp trijų didžiausių pasaulio aukso gamintojų ir 2021 m. sudarė apie 9 % viso pasaulio aukso rinkos.

Tačiau dabar neaišku, kaip Rusijos ir Ukrainos karas bei didžiųjų ekonomikų, tokių kaip JAV, Japonijos, ES ir Jungtinės Karalystės, Rusijai taikomos sankcijos paveiks aukso rinką ilgalaikėje perspektyvoje.

Prognozuojamu 2022–2026 m. laikotarpiu, aukso gamyba turėtų augti 3,6 % ir 2026 m. pasiekti 138,8 mln. uncijų.

Per pastaruosius penkerius metus vienos uncijos gryno aukso vertė JAV dolerio atžvilgiu pakilo 48 %. Šiais metais aukso uncijos vertė neatidėliotinų sandorių rinkoje pasiekė visų laikų rekordą – 2 060 JAV dolerių už vienetą.