Ūkininkai protestuoja: visoje Lietuvoje degins laužus

Lietuvoje degs laužai: taip žemdirbiai sieks atkreipti valdžios dėmesį į jų problemas

Lietuvos žemdirbiai šiandien pradeda neeilinę protesto akciją: visoje šalyje bus masiškai deginami laužai. Laužai nuo 14 valandos maždaug tris valandas degs visuose Lietuvos rajonuose.

Šiuo metu skelbiama, kad kiekvienas šalies rajonas uždegs nuo 5 iki 50 laužų, tad bendras jų skaičius gali pasiekti net tūkstantį [1].

Šiandien vyksiančiame proteste dalyvauti turėtų daugiau nei 50 ūkininkų organizacijų, o dar viena protesto akcija yra planuojama dar sausio pabaigoje. Tuomet savo žemės ūkio technika ūkininkai suvažiuos į Vilnių.

Šiandien panašūs ūkininkų mitingai vyks ir Vokietijoje, Nyderlanduose, kur žemdirbiai valdžios institucijas blokuos traktoriais.

Paskutinę minutę tokias pat akcijas surengti atsisakyta Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į geopolitinę situaciją dėl karo Ukrainoje [2].

Vis dėlto, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) teigimu, į laužų deginimo akciją jau pavyko pakviesti ir kaimyninės Latvijos žemdirbius, viliamasi, kad paskutinę akimirką prie protesto prisidės ir Estijos ūkininkai.

Šiandien Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) aplinkos ir žemės ūkio ministrams įteiks rezoliuciją, kuria valdžios institucijos raginamos įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimą, siūloma parlamentinėms politinėms partijoms pasirašyti žemės ūkio ir kaimo plėtros ilgalaikę strategiją kaip nacionalinį susitarimą.

Savo ruožtu Lietuvos Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) nariai dalyvaus susitikime su premjere Ingrida Šimonyte. Teigiama, kad šio susitikimo metu vieni svarbiausių klausimų bus pievų problemos, saugotinų teritorijų plėtra, dujų akcizas, nauja kuro naudojimo tvarka bei pieno krizė.

Dialogo tarp žemdirbių ir valdžios atstovų nėra

ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus teigia, kad protesto akcija rengiama dėl noro atkreipti visuomenės dėmesį į žemdirbius. Jis taip pat įvardijo pačias aktualiausias problemas, su kuriomis pastaruoju metu susiduria šalies ūkininkai.

„Vienu metu keliami reikalavimai ir kitaip, ekologiškai, ūkininkauti, iš kitos pusės didėja biurokratija. Vėliau keičia akcizus – suplanuoji gyventi pagal subalansuotą ekonominę veiklą, balansuoji savikainas, o tau kasmet pradeda keisti kuro, vadinamojo žaliojo kuro panaudojimo sąlygas. Arba tavo pievas paverčia saugomomis teritorijomis. Sėji pasėlius, o tau staiga sako, kad čia bus šlapynė, durpžemių zona, arba paukščiukai. Ir nieks negali paaiškinti dėl ko“, – kalba A. Svitojus.

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkio politiką formuojančios Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos nepakankamai bendradarbiauja tarpusavyje.

„Ministrai turėtų sąveikauti, kadangi yra žaliasis kursas, klimato kaita. Norėtųsi, kad šios institucijos duotų žemdirbiams aiškią instrukciją, ką jis turi padaryti. (...) Deja tai sekasi sunkiai, šios institucijos nederina tarpusavyje klausimų ir ta įtampa auga“, – sako jis.

ŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas teigia, kad protestais ŽŪT nori pabrėžti jos narių požiūriu netinkamą šios Vyriausybės žemės ūkio, akcizų politiką, akcentuoti, jog dar nesibaigė vadinamoji pieno krizė, kuri kilo maždaug prieš metus, itin nukritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms.

„Pirmoji yra daugiamečių pievų problema, antra – saugomų teritorijų plėtra, kada ji vykdoma žemės savininkų sąskaita. Tada dujų akcizų ir kuro naudojimo naujoji tvarka. Neišspręsta pieno krizė“, – teigia ŽŪT pirmininkas.

Ministras K. Navickas žemdirbių protestą sieja su priešrinkiminiu laikotarpiu

Tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad protestuoti besirengiančių ūkininkų keliami reikalavimai bei siūlymai, kaip spręsti iškilusias problemas, yra gana prieštaringi.

Nors ministras teigia, kad yra svarbu, jog ūkininkų organizacijos turėtų ir naudotųsi teise protestuoti bei būtų vieningi, jo nuomone, ūkininkų siūlomi iškilusių problemų sprendimo būdai galėtų būti konkretesni. Be to, ministras dėmesį atkreipia ir į laikotarpį, kuriuo yra protestuojama.

„Kalbant apie reikalavimus arba labiau kalbant apie tų reikalavimų sprendimo būdus, tai jau čia man yra visiškai prieštaringi klausimai, nes, pavyzdžiui, vienas iš aktualiausių klausimų yra daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo klausimas. (...) Mes jau šitą klausimą svarstome ir ieškome sprendimo nuo ankstyvo rudens, tai tarybos atstovai nedalyvavo šitame procese. Tai jau man akivaizdžiai rodo, kad nesiekiama konstruktyvumo ir matyt, kas yra akivaizdus faktas, įeiname į priešrinkiminį laikotarpį“, – sako K. Navickas.