Ūkininkai vis dažniau renkasi šį sprendimą: gali padidinti derlių net penktadaliu

Organinės trąšos – vis svarbesnė šiuolaikinio ūkio dalis

Klimato svyravimai, augančios ūkininkavimo sąnaudos ir būtinybė išlaikyti dirvožemio derlingumą skatina ūkininkus vis dažniau ieškoti ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų užauginti ne tik gausesnį, bet ir kokybiškesnį derlių. Vien tik palankių oro sąlygų tam nebeužtenka, todėl vis daugiau dėmesio skiriama priemonėms, galinčioms pagerinti dirvožemio būklę ir užtikrinti stabilesnius augalų augimo rezultatus.

Viena iš tokių priemonių – organinės trąšos, kurios pastaraisiais metais sulaukia vis didesnio ūkininkų susidomėjimo [1].

„Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovo Andriaus Lukoševičiaus teigimu, organinės trąšos atlieka kur kas platesnę funkciją nei vien augalų aprūpinimas maistinėmis medžiagomis. Jos gerina dirvožemio struktūrą, didina jo gebėjimą išlaikyti drėgmę, aktyvina mikroorganizmų veiklą ir skatina biologinę įvairovę.

Dėl šių pokyčių dirvožemis tampa gyvybingesnis, lengviau prisitaiko prie besikeičiančių klimato sąlygų, o augalai gali efektyviau pasisavinti jiems reikalingus elementus.

Ilgalaikė nauda atsveria didesnes investicijas

Nors mineralinės trąšos dažnai išlieka pigesnis pasirinkimas, jei vertinama vien maistinių medžiagų kaina, specialistai ragina į situaciją žvelgti plačiau. Organinių trąšų nauda atsiskleidžia ne per vieną sezoną – jos prisideda prie dirvožemio kokybės gerinimo, todėl ilgainiui padeda išlaikyti stabilesnį ūkio produktyvumą. Būtent dėl šios priežasties organinių trąšų naudojimas sparčiai populiarėja ne tik Lietuvoje, bet ir kituose Europos ūkiuose, kuriuose vis daugiau dėmesio skiriama tvariems sprendimams.

Pasak A. Lukoševičiaus, organinių trąšų efektyvumas labai priklauso nuo jų kilmės ir sudėties. Didžiausia maistine verte pasižymi iš dedeklių vištų mėšlo gaminamos trąšos, kurios išsiskiria didele maistinių medžiagų koncentracija ir aukštu mineralizacijos lygiu.

Tuo metu iš broilerių ūkių žaliavos pagamintų trąšų sudėtį lemia ir kraikui naudojamos organinės medžiagos, todėl jų maistinė vertė gali būti mažesnė. Tinkamai pasirinktos ir naudojamos organinės trąšos gali duoti apčiuopiamų rezultatų – tam tikrais atvejais žieminių kviečių derlingumas gali padidėti net apie 20 procentų.

Investicija į dirvožemį atsiperka ateityje

Vis daugiau dėmesio sulaukia ir fermentuotos augalinės kilmės organinės trąšos, kurios pasižymi aukštu mineralizacijos lygiu ir leidžia pasiekti gerų rezultatų naudojant mažesnius kiekius. Tokios trąšos ypač tinka rudeniniam tręšimui, žieminių rapsų pasėliams bei javų laukams, kuriuose po derliaus nuėmimo lieka daug šiaudų ir dirvožemyje trūksta mineralinio azoto.

Teigiama, kad tokiu būdu galima ne tik pagerinti augalų mitybą, bet ir sudaryti palankesnes sąlygas tolesniam dirvožemio atsikūrimui.

A. Lukoševičius pabrėžia, kad geriausių rezultatų galima pasiekti organines trąšas naudojant nuosekliai, o ne tik tada, kai siekiama greito efekto. Reguliarus dirvožemio papildymas organine medžiaga gerina jo fizines ir biologines savybes, didina atsparumą sausroms, pertekliniam drėgmės kiekiui bei kitiems klimato iššūkiams.

Be to, dėl natūralios kilmės šios trąšos laikomos aplinkai palankesne alternatyva, padedančia ne tik didinti derlingumą, bet ir kurti tvaresnę, ilgalaikę žemdirbystę.