Ukraina gali prarasti paramą: Belgija stabdo 140 mlrd. eurų ES paskolą iš įšaldyto Rusijos turto

Belgijos veto gali sužlugdyti Ukrainos finansinę paramą iš TVF ir sukelti pasitikėjimo krizę

Europos Sąjungos pareigūnai perspėja, kad Belgijos sprendimas nepritarti daugiamilijardinei ES paskolai Ukrainai gali turėti rimtų pasekmių. Tokia pozicija gali paskatinti Tarptautinį valiutos fondą atsisakyti suteikti finansinę paramą Kyjivui, o tai sukeltų grandininę pasitikėjimo krizę dėl karo alinamos šalies ekonominio gyvybingumo [1].

ES planuoja suteikti Ukrainai 140 milijardų eurų paskolą, kuri būtų finansuojama iš įšaldytų Rusijos valstybinių aktyvų, laikomų daugiausia Belgijoje. Šio plano šalininkai pabrėžia, kad TVF parama yra esminė Ukrainos išlikimui.

Be jos, šalies biudžetui gresia žlugimas, nes Kyjivas patiria didžiulį deficitą, o JAV parama pastaraisiais mėnesiais ženkliai sumažėjo. TVF šiuo metu svarsto galimybę suteikti Ukrainai apie 8 milijardus dolerių per trejus metus, tačiau sprendimas priklauso nuo to, ar ES pajėgs užtikrinti savo finansinį įsipareigojimą.

Belgijos nepritarimas stabdo ES sprendimus ir kelia grėsmę gruodžio terminui

Praėjusį mėnesį Belgija pasipriešino paskolos planui per ES lyderių susitikimą, motyvuodama teisiniais ir finansiniais neaiškumais. Šis veto gerokai sumažino vilčių pasiekti susitarimą iki gruodžio vidurio, kai įvyks lemiamas TVF posėdis.

Pasak vieno aukšto ES pareigūno, laikas tampa kritiniu, nes kitas Europos Vadovų Tarybos susitikimas numatytas tik gruodžio 18–19 dienomis. ES diplomatai pripažįsta, kad be šio sprendimo TVF vargu ar laikys Ukrainą finansiškai patikima šalimi, o tai būtina sąlyga bet kokiai paramos programai [2].

Fondo ekspertai planuoja atvykti į Kyjivą lapkritį, kad įvertintų šalies reformas ir biudžeto perspektyvas. „TVF parama – tai ne tik pinigai, tai signalas investuotojams, kad Ukraina yra stabili ir tvarkosi su savo įsipareigojimais“, sakė vienas Ukrainos pareigūnas.

ES ieško būdų užtikrinti paskolą, kurios Ukraina niekada neturėtų grąžinti

Per paskutinį viršūnių susitikimą iš galutinių išvadų teksto buvo pašalinta bet kokia tiesioginė nuoroda į 140 milijardų eurų paskolą – tai buvo nuolaida Belgijai. Vietoj konkretaus įsipareigojimo ES lyderiai tik pakvietė Europos Komisiją „pateikti galimus finansinės paramos variantus“, neįvardydami nei sumos, nei termino.

Tokia miglota formuluotė, pasak pareigūnų, vargu ar įtikins TVF, kad Europa turi aiškų planą finansuoti Ukrainos poreikius. Tuo pat metu Briuselis bando įtikinti TVF, kad Ukraina pati neturės grąžinti šios paskolos.

Pagal siūlomą modelį, skolos grąžinimas būtų reikalaujamas tik tuo atveju, jei Rusija nutrauktų karą ir sumokėtų reparacijas Kyjivui. „Nėra jokio pasaulio, kuriame Ukraina turėtų grąžinti šiuos pinigus. Arba juos sumokės Rusija, arba jie taps dotacija“, sakė vienas ES pareigūnas.

Toks planas, anot Europos diplomatų, turėtų sustiprinti Ukrainos ekonominį patikimumą ir parodyti, kad ES yra pasirengusi ilgalaikei paramai net be JAV dalyvavimo. Tačiau kol Belgija išlieka priešiška, Kyjivo ateitis finansiniu požiūriu išlieka neapibrėžta – o gruodžio posėdis gali tapti momentu, kai TVF nuspręs, ar Ukraina vis dar laikytina finansiškai gyvybinga valstybe.