Ukraina ir Moldova peržengė ES slenkstį: derybos prasidėjo, bet narystė dar toli

Ukraina ir Moldova Liuksemburge pradėjo pirmą realų stojimo į ES derybų etapą

Ukraina ir Moldova birželio 15 d. Liuksemburge oficialiai pradėjo pirmąjį stojimo į Europos Sąjungą derybų etapą. Tai vadinamasis „pagrindų“ klasteris, apimantis teisinės valstybės, demokratinių institucijų, viešojo administravimo, teismų sistemos, viešųjų pirkimų ir pagrindinių teisių klausimus.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen birželio 12 d. paskelbė, kad visos ES valstybės narės susitarė atverti pirmąjį derybų klasterį su Ukraina ir Moldova. Jų bendrame pareiškime šis klasteris pavadintas stojimo proceso pagrindu, nes be teisinės valstybės ir veikiančių demokratinių institucijų tolesnė narystės eiga negali būti laikoma patikima.

Ukrainos vicepremjeras Tarasas Kačka po derybų pradžios „Reuters“ sakė, kad Kyjivui tai yra „Rubikono“ akimirka. Jo teigimu, ES narystė ukrainiečiams yra ne tik geopolitinis tikslas, bet ir visuomenės lūkestis, susijęs su saugumu, ekonomine ateitimi ir šalies vieta Europoje po Rusijos invazijos.

Dvejų metų politinę aklavietę nutraukė Vengrijos pozicijos pasikeitimas

Ukraina ir Moldova paraiškas stoti į ES pateikė 2022 m. kovą, jau po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. ES kandidačių statusą abi šalys gavo 2022 m. birželį, o 2023 m. gruodį Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti stojimo derybas. Formalus derybų startas įvyko 2024 m. birželį, tačiau realus pirmųjų teminių klasterių atidarymas įstrigo dėl politinių ginčų.

Pagrindinis stabdys buvo ankstesnės Vengrijos vyriausybės veto Ukrainos klausimu. Budapeštas teigė turintis pretenzijų dėl vengrų mažumos teisių Ukrainos Užkarpatės regione, o Moldova dėl ES taikomo „paketinio“ požiūrio buvo laikoma kartu su Ukraina. Tai reiškė, kad Vengrijos veto Kyjivui praktiškai stabdė ir Kišiniovo pažangą.

„Euronews“ nurodo, kad naujoji Vengrijos vyriausybė, vadovaujama Pétero Magyar, susitarė su Kyjivu dėl vengrų mažumos teisių garantijų. Būtent šis politinis poslinkis atvėrė kelią pirmajam derybų klasteriui. Vis dėlto Vengrijos užsienio reikalų ministrė Anita Orbán perspėjo, kad susitarimo įgyvendinimas išliks esminė Ukrainos europinės integracijos sąlyga.

Pirmasis klasteris reiškia ne narystę, o ilgą reformų egzaminą

Derybų pradžia nereiškia, kad Ukraina ir Moldova greitai taps ES narėmis. Stojimo procesas susideda iš kelių teminių klasterių ir dešimčių politikos sričių, kuriose šalys turi suderinti nacionalinę teisę, institucijas ir praktinį valdymą su ES standartais. Pirmasis klasteris yra svarbiausias, nes jis susijęs su teisine valstybe, demokratija, kova su korupcija ir viešųjų institucijų veikimu.

ES plėtros komisarė Marta Kos po Liuksemburgo susitikimo ragino Ukrainą išlaikyti reformų tempą. Ji pabrėžė, kad stojimo kelias reikalauja visos visuomenės pastangų, o reformos negali būti vien Briuseliui skirtas formalumas. Tai ypač svarbu Ukrainai, kuri teisines ir administracines reformas turi vykdyti tęsdama karą su Rusija.

Europos Komisijos 2025 m. plėtros pakete nurodyta, kad Ukraina jau įvykdė sąlygas atverti pirmąjį, šeštąjį ir antrąjį klasterius, susijusius su pagrindais, išoriniais santykiais ir vidaus rinka. Tačiau Komisija taip pat pabrėžė, kad Ukrainai reikia spartinti reformas, ypač teisinės valstybės srityje. Moldova taip pat įvykdė sąlygas atverti tuos pačius klasterius, bet jos pažanga siejama su politiniu stabilumu, reformų tęstinumu ir administraciniu pajėgumu.

Moldova derybas vadina signalu, kad ES ruošiasi naujai plėtrai

Moldovos vicepremjerė Cristina Gherasimov „Euronews“ sakė, kad derybų pradžia yra istorinis jos šalies etapas. Jos teigimu, šis žingsnis taip pat siunčia signalą, kad pati Europos Sąjunga ruošiasi priimti naujas nares, o ne tik reikalauja reformų iš kandidačių.

Moldovai ES kelias yra glaudžiai susijęs su saugumu, energetine nepriklausomybe ir Rusijos spaudimo mažinimu. Europos Komisija nurodo, kad Moldova 2025 m. užbaigė atrankos procesą, kuriame vertinamas šalies teisės ir institucijų atitikimas ES acquis. Be to, šaliai skirtas 1,9 mlrd. eurų augimo planas, turintis padėti reformoms, investicijoms ir ekonominei konvergencijai.

Kišiniovas siekia preliminariai užbaigti stojimo derybas iki 2028 m. pradžios. Europos Komisija tokį tikslą vadina ambicingu, bet pasiekiamu, jeigu Moldova spartins reformas. Tačiau tikrasis išbandymas bus ne vien techniniai įstatymų pakeitimai, o politinis gebėjimas išlaikyti proeuropietišką kursą valstybėje, kuri nuolat susiduria su dezinformacija, energetiniu spaudimu ir hibridinėmis grėsmėmis.

Ukrainos integracija į ES kels jautrius žemės ūkio ir biudžeto klausimus

Derybų atidarymas su Ukraina ir Moldova gali greitai perkelti diskusiją į daug jautresnes sritis. „Euronews“ nurodo, kad siekis iki vasaros atverti likusius penkis teminius klasterius gali paliesti Bendrąją žemės ūkio politiką. Ukrainos žemės ūkio mastas kelia nerimą kai kurioms ES valstybėms, ypač toms, kurių ūkininkai jau dabar baiminasi konkurencijos ir subsidijų perskirstymo.

Lenkija ir Prancūzija tokiuose klausimuose gali tapti ypač atsargios. Ukrainos integracija į ES žemės ūkio rinką reikštų ne tik naujas eksporto galimybes Kyjivui, bet ir spaudimą esamam paramos modeliui. Tai gali tapti vienu sunkiausių derybų etapų, nes ES biudžetas, ūkininkų interesai ir geopolitinė parama Ukrainai čia susidurs tiesiogiai.

Kitas klausimas – laipsniška integracija. M. Kos kalbėjo apie galimybes įtraukti šalis į tam tikras ES politikos sritis etapais, tačiau atmetė „pusinės narystės“ idėją. Tai reiškia, kad Briuselis gali ieškoti tarpinių mechanizmų, leidžiančių Ukrainai ir Moldovai anksčiau naudotis dalimi bendrosios rinkos ar programų, bet formali narystė vis tiek priklausys nuo visų derybų užbaigimo ir visų valstybių narių pritarimo.

ES plėtra grįžta kaip geopolitinis atsakas į Rusijos karą

ES plėtros procesas po ilgos stagnacijos vėl tapo viena svarbiausių Bendrijos užsienio politikos krypčių. M. Kos Liuksemburge sakė, kad plėtra yra svarbiausias Europos Sąjungos užsienio politikos instrumentas. Jos vertinimu, per pastaruosius 16 mėnesių šioje srityje padaryta daugiau pažangos nei per ankstesnius 15 metų.

Šį poslinkį nulėmė ne vien techninės reformos, bet ir Rusijos karas prieš Ukrainą. Kyjivui narystė ES yra saugumo garantijos dalis, o Moldovai – būdas mažinti pažeidžiamumą prieš išorinį spaudimą. Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos vadovai savo pareiškime plėtrą pavadino strateginiu pasirinkimu, kuris stiprina taiką, saugumą ir gerovę visame žemyne.

Vis dėlto kelias iki narystės bus ilgas. Ukraina turės suderinti karo, atstatymo, kovos su korupcija ir institucinių reformų procesus. Moldova turės įrodyti, kad gali išlaikyti reformų tempą ir politinį stabilumą. Birželio 15 d. Liuksemburge prasidėjo ne finišo tiesioji, o tikrasis egzaminas, kuriame politinis entuziazmas turės virsti įstatymais, institucijomis ir praktiniu jų veikimu.

Šaltiniai

Euronews. (2026). Ukraine and Moldova press ahead with bid to join the EU on enlargement ‘Mega Monday’
https://www.euronews.com/my-europe/2026/06/15/ukraine-and-moldova-press-ahead-with-bid-to-join-the-eu-on-enlargement-mega-monday

Reuters. (2026). Ukraine starts first phase of EU membership talks in ‘Rubicon’ moment
https://www.reuters.com/world/ukraine-starts-first-phase-eu-membership-talks-rubicon-moment-2026-06-15/

Council of the European Union. (2026). Statement by President Costa and President von der Leyen on the agreement to open the first accession negotiations cluster with Ukraine and Moldova
https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2026/06/12/statement-by-president-von-der-leyen-and-president-costa-on-the-agreement-to-open-the-first-accession-negotiation-cluster-with-ukraine-and-moldova/

European Commission. (2026). Ukraine – Enlargement and Eastern Neighbourhood
https://enlargement.ec.europa.eu/countries/ukraine_en

European Commission. (2026). Moldova – Enlargement and Eastern Neighbourhood
https://enlargement.ec.europa.eu/countries/moldova_en