Ukrainoje kariavę lietuviai taptų laisvės gynėjais?

L. Kasčiūnas siūlo pripažinti Laisvės gynėjais Ukrainoje kovojusius lietuvius

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas siekia keisti istorinę sampratą apie Laisvės gynėjus – jis siūlo praplėsti šį statusą ir jį suteikti Lietuvos piliečiams, kurie nuo 2022 m. vasario 24 d. stojo į kovą prieš Rusiją Ukrainos ginkluotose pajėgose arba savanoriškai teikė paramą ukrainiečiams.

„Aš manau, kad mes turime jau aiškiai pasakyti, kad tie žmonės, – taip, jie savanoriai, – bet jų auka, jų pastangos buvo pirmiausiai dėl mūsų nepriklausomybės, dėl Ukrainos ir mūsų valstybingumo. Todėl, be jokios abejonės, jie yra tikri laisvės gynėjai“, – sako Kasčiūnas [1].

Pagal projektą, Laisvės gynėjo statusas būtų suteikiamas ne tik kovojusiems, bet ir tiems, kurie padėjo Ukrainai per kompetentingas institucijas. Šis statusas gali būti suteiktas ir po mirties.

Šiuo metu laisvės gynėjais laikomi tik tie, kurie gynė Lietuvą 1990–1991 m. Dabar siūloma šią sąvoką praplėsti, įtraukiant ir naujosios epochos kovotojus – žmones, kurie savo noru vyko į karą, kad apgintų ne tik Ukrainą, bet ir visos Europos laisvę.

L. Kasčiūnas pabrėžia, kad šių žmonių neįtraukimas į Laisvės gynėjų gretas – moraliai neteisingas.

Nors oficialaus kovojusių lietuvių skaičiaus nėra, kalbama apie kelias dešimtis. Tarp jų – ir du žuvusieji: Tadas Tumas bei Tomas Valentėlis.

Apdovanojimų ir statuso suteikimu rūpintųsi speciali komisija, kurią sudaro Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos, Saugumo departamentas, Muitinė, Šaulių sąjunga bei LGGRTC.

Ukrainos karo lauke lietuviai jau praliejo savo kraują

Balandį Ukrainos karo lauke žuvęs lietuvis karys Tomas Valentėlis bus įvertintas aukščiausiu Krašto apsaugos sistemos apdovanojimu. Šis sprendimas priimtas siekiant įvertinti jauno savanorio drąsą ir atsidavimą kovai už Ukrainos laisvę bei visos Europos saugumą [2].

T. Valentėlis, kilęs iš Biržų, Ukrainoje tarnavo nuo 2023 metų. Jo kūną į Lietuvą pargabeno Ukrainos ginkluotosios pajėgos bendradarbiaujant su Lietuvos ambasada.

Krašto apsaugos ministerija pažymėjo, kad T. Valentėlio atminimas bus įamžintas, derinant su šeimos pageidavimais. Taip pat patvirtinta, jog paramą jo artimiesiems užtikrins Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

2024 m. vasario 23 d. kovodamas Ukrainoje žuvo ir lietuvių karys Tadas Tumas.

2022 m. balandžio 3-ąją, Lietuvą pasiekė siaubinga žinia – Ukrainoje žuvo archeologas, režisierius, antropologas Mantas Kvedaravičius. Jam buvo vos 45-eri.

Europos pajėgų Ukrainoje planas žlunga: trūksta karių

Drąsus Europos planas suburti 64 000 karių tarptautines pajėgas pokario Ukrainos saugumui sustiprinti susiduria su sunkia realybe: žemynas paprasčiausiai gali neturėti karių [3].

Pasak dienraščio „The Times“, kelių Europos šalių gynybos pareigūnai privačiai pripažino, kad jiems būtų sunku surinkti net 25 000 karių, t. y. mažiau nei pusę Jungtinės Karalystės kariuomenės vadovybės pasiūlyto tikslo. Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vadovaujamos „norinčiųjų koalicijos“ tikslas - atgrasyti būsimą Rusijos agresiją ir paremti Ukrainos atkūrimą taikos susitarimo atveju.

Nors susidomėjimą parodė daugiau kaip 30 šalių, tik šešios iš jų, kaip pranešama, yra pasirengusios skirti savo karius. Didžioji Britanija ir Prancūzija pažadėjo skirti iki 10 000 karių, tačiau kiti svarbūs veikėjai, įskaitant Lenkiją, Italiją, Ispaniją, Vokietiją ir Suomiją, atsisakė siųsti karius arba išreiškė nepritarimą jų siuntimui.

Iš pradžių buvęs plataus užmojo planas dabar peržiūrimas iš naujo. Pirminės idėjos apsaugoti Ukrainos strateginį turtą – nuo miestų ir uostų iki branduolinių elektrinių – keičiasi į kuklesnį dalyvavimą, o Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pajėgos greičiausiai apsiribos karinio mokymo misijomis Vakarų Ukrainoje.

Sumažinti darbuotojų skaičių pavyko dėl rimtų logistinių problemų, kurias iškėlė tokios šalys kaip Estija ir Suomija.

Nors JAV ir toliau nenori skirti karių ant žemės, Vašingtonas parodė norą teikti žvalgybos ir logistinę paramą. Tačiau K. Starmeris perspėjo, kad be tvirtesnės Amerikos paramos gali žlugti visų atgrasymo pastangų patikimumas.