Vienas įrašas.549 583akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Ukrainos karo akivaizdoje liūdna Amerikos statistika: už savo šalį kovotų vos 55 proc. amerikiečių

•Karas•Evelina Aukštakalnytė
1 šaltiniai
Ukrainos karo akivaizdoje liūdna Amerikos statistika: už savo šalį kovotų vos 55 proc. amerikiečių
Apklausos rodo, kad tik 55 proc. amerikiečių būtų pasiruošę ginti savo šalį karinės invazijos atveju, palyginti su Ukrainos patriotizmu.
Komentuoti (0)

Amerikiečiai gerokai atsilieka savo patriotiškumu nuo Ukrainos

Kol Ukrainoje vyksta aršus karas dėl šalies nepriklausomybės, į kurį įsitraukė ir civiliai gyventojai, kasdien aukojantys savo gyvybes vardan išsvajotos laisvės, amerikiečiai, pasirodo, meile savo tėvynei taip nedega. Atliktos apklausos parodė, kad tik vos kiek daugiau nei pusė amerikiečių stotų ginti savo šalies, jei šioje prasidėtų karinė invazija. Akivaizdu ir tai, kad aukotis vardan šalies yra labiau nusiteikę JAV respublikonai.

Tokia amerikiečių apklausa buvo atlikta po to, kai ukrainiečiai visam pasauliui parodė savo karinius sugebėjimus ir giliai įsišaknijusį patriotizmą.

Amerikiečių apklausą atliko Kvinipiako universitetas. Respondentų buvo klausiama: „Ką darytumėte, jei atsidurtumėte tokioje pačioje situacijoje kaip dabar yra ukrainiečiai – pasiliktumėte, kovotumėte ar išvyktumėte iš šalies?“

Apklausos rezultatai privertė aiktelėti – amerikiečiai, priešingai, nei Ukrainos žmonės, nėra nusiteikę visomis išgalėmis ginti savo tėvynės. Vos 55 proc. respondentų atsakė, jog karinės invazijos atveju liktų ir kovotų už savo šalį. Net 60 proc. patriotiškai nusiteikusių piliečių sudarė JAV respublikonai, likę 40 proc. buvo demokratai [3].

Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams iš Ukrainos pabėgo virš milijono gyventojų. Mathiaso P.R. Redingo/Pexels nuotrauka.

Dėl savo šalies kovoti labiau pasiruošę JAV respublikonai

Tiesa, tokia persvara tarp JAV respublikonų ir demokratų nustebino vyresniąją amerikiečių kartą, mat anksčiau buvo įprasta priekaištus dėl patriotiškumo stokos reikšti respublikonams, esą aukotis dėl savo šalies buvo labiau pasiruošę konservatoriai.

„Ši apklausa mums turėtų kelti nerimą, nes ji rodo gilų atotrūkį tarp šios šalies ir jos apsaugos. Be noro ginti šią šalį pilietybė tampa tik patogiu statusu, oportunistine asociacija, kurios galima atsikratyti taip pat lengvai kaip ir ją įgyti. Tai yra įsipareigojimas, kuris neapsiriboja vien metinėmis mokestinėmis prievolėmis“, – rašoma apklausą publikavusiame „Fox news“ straipsnyje [3].

Apklausa parodė liūdnas tendencijas JAV – šalis išgyvena tikrą teisinę krizę, kai jos žmonės praranda tikėjimą Konstitucija. Amerikiečiai esą visuomet buvo tie, kuriuos vienijo bendras tikėjimas, gyvenimas ir laisvės siekimas. Tačiau panašu, kad vis daugiau gyventojų siekia tapti nepriklausomais nuo institucijų, nuo savo kaip piliečio teisių ir pareigų. Tai rodo akivaizdų atsiskyrimą nuo savo pilietinės tapatybės.

Ir tai vyksta ne tik JAV, o ir daugelyje Vakarų šalių, kurios slepiasi po bendra Europos Sąjungos vėliava.

JAV respublikonai pasižymi didesniu patriotizmu nei demokratai. Franko Mckenna'o/Unsplash nuotrauka.

JAV teisinė sistema išgyvena tikrą krizę

Kartu su XXI amžiumi pasaulį išvydo ne tik pramoginė kultūra, orientuota į vienadienius ir menkaverčius malonumus, bet įsigalėjo ir iki šiol galiojusių taisyklių, nuostatų bei įstatymų menkinimas, siekis juos pakeisti ir paversti sau naudingais.

Štai JAV politikė Alexandria Ocasio-Cortez pati suabejojo Aukščiausiojo Teismo reikalingumu, kuris, jos požiūriu, priima neatitinkančius sprendimus ir iškėlė klausimus, kiek Amerikai dabar yra reikalinga dabartinė struktūra [3].

Konstituciją sumenkino bei pavadino ją „savotišku šiukšlynu“ ir amerikiečių žurnalistas Elie Mystal, rašantis straipsnius žurnalams „Nation“ ir „Above the Law“. Jis taip pat pasisakė ir už tai, kad Konstitucija apskritai nebeegzistuotų. Jam pritarė ir daugiau žmonių įskaitant net ir teisininkus [3].

Kai politikai, didžiąja dalimi formuojantys visuomenės nuomonę, viešai pasisako apie kai kurių teisės aktų nereikšmingumą ir nereikalingumą, kaip galima tikėtis, jog piliečiai gins valstybę, kuria jau seniai nebetikima? Ar tokie pasisakymai reiškia, kad patys politikai, dirbantys vardan savo valstybės, ja nebetiki?

Anot Džordžtauno universiteto profesoriaus Eddie Glaude'o, Ameriką vis dar galima išgelbėti, tačiau tam reikia atsisakyti to, kas yra dabar, tam, kad viską būtų galima „sukurti iš naujo“. Jo teigimu, tikėti, jog sistema pasikeis yra nuodinga [3].

Panašu, kad toks pats, o gal net ir liūdnesnis likimas laukia ir Vakarų valstybių.

Prisidengę patriotiškumo skraistėmis mes emigruojame, ieškome sau geresnio gerbūvio, bet viduje skaldomės. Priimame į save svetimybes ir nebetikime savo valdžia. Kaipgi mes kovosime už tai, ko nebeturime?

Amerikos politikai nebetiki šalies Konstitucija. Pixabay/Pexels nuotrauka.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.