Ukrainos lyderiai pradeda nesutarti tarpusavyje — V. Zelenskis tampa vis emocingesnis

Oleksijus Arestovičius prabilo apie kariškių ir prezidento konfliktą

Pasak buvusio prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovo patarėjo, šalyje susiklostė tokia situacija, kai vyriausias kariuomenės vadas apie karą ir jo perspektyvas sako viena, o prezidentas – visai ką kitą.

„Prezidento kalbos tampa vis emocingesnės dėl jo adresu išsakomos kritikos, - teigė O. Arestovičius interviu ispanų laikraščiui „El Mundo“. – Jo politika yra neefektyvi. Pagrindinė to priežastis – nepavykęs kontrpuolimas. Vakarų šalių tiekiama pagalba naudojama neteisingai. Akivaizdu, kad aukščiausiai valdžiai ima trūkti kompetencijos, nes ji jau pasiekė savo galimybių ribas.“ [1]

O. Arestovičiaus nuomone, tarp prezidento ir kariškių prasidėjo konfliktas.

Jis sutiko su vyriausiojo karinių pajėgų vado Valerijaus Zalužno nuomone, kad konfliktas Ukrainoje pasiekė aklavietę.

„Dabar susiduriame su situaciją, kuomet kariškiai ir kariuomenės vadas apie karą ir pergalės perspektyvą sako vieną, o prezidentas teigia visiškai ką kitą. Tai nėra normali situacija“, - pabrėžė O. Arestovičius. Jo vertinimu, V. Zelenskis yra arba per daug egocentriškas, arba per daug „ukrainocentriškas“.

„Mums reikia pasitikėjimo, o ne represijų, - patikslino buvęs biuro vadovo patarėjas. – Svarbiausi dalykai, įskaitant ir švietimą, turi būti pateikiami ukrainiečių kalba. Visgi jeigu mes norime išleisti knygą bulgarų, ispanų ar rusų kalba mūsų šalyje tam turi būti sudaromos sąlygos. Kitas kvailas žengtas žingsnis – bandymas riboti cerkvės teises. Mes negalime riboti pačios cerkvės, nes tai nėra tiesiog dvasininkai ar patalpos, cerkvė yra žmonės.“

V. Zalužnas papasakojo apie situaciją Ukrainos kariuomenėje

V. Zalužnas telefoninio pokalbio su JAV Jungtinio štabų viršininkų komiteto pirmininku Čarlzu Braunu metu papasakojo pastarajam apie situaciją fronte. Pasak ukrainiečių kariškio, ji yra sudėtinga, bet kontroliuojama. V. Zalužno teigimu, pačiomis „karščiausiomis“ lieka Avdejevkos, Kupjansko ir Mariansko kryptys.

„Taip pat aptarėme mūsų planus žiemai ir atskirai pasikalbėjome apie kasdieninius Ukrainos kariuomenės poreikius. Pirmiausia kalbama buvo apie sviedinius, priešlėktuvinės gynybos priemones ir bepilotes skraidykles. Aptarėme mūsų karių parengimo ir padalinių kovinės galios atkūrimo klausimus“, - parašė V. Zalužnas savo „Telegram“ kanale. [2]

Skirtingi praradimų Ukrainoje duomenys

Amerikiečių valdininkų vertinimu, per visą konflikto laiką Ukraina neteko 70 tūkst. karių, dar 120 tūkst. buvo sužeista, lapkričio pradžioje rašė „The Economist“.

Rugpjūtį laikraštis „The New York Times“, remdamasis Vakarų valdininkų ir analitikų skaičiavimais, teigė, kad ukrainiečiai sužeistais ir žuvusiais prarado daugiau negu 150 tūkst. karių. [3]

Praėjusių metų gruodį Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mihailas Podoliakas teigė, kad nuo karo pradžios žuvo nuo 10 iki 13 tūkst. kariškių.

Buvęs Ukrainos gynybos ministras Aleksejus Reznikovas šių metų balandį pareiškė, kad, skaičiuojant nuo konflikto pradžios, šalies kariuomenės nuostoliai yra mažesni negu, aukų po Turkijoje įvykusio žemės drebėjimo skaičius. Turkijoje 7,7 balų stiprumo žemės drebėjimas įvyko vasarį, per jį žuvo daugiau negu 50 tūkst. žmonių. [4]

Rusijos teigimu, Kijevas vien nuo kontrpuolimo pradžios jau prarado 90 tūkst. karių sužeistais ir žuvusiais, nurodė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šojgu. Maskvos vertinimu, ukrainiečiams, nepaisant Vakarų tiekiamos ginkluotės, nepavyko ir kontrpuolimas.

Tai, kad kontrpuolimas stringa, pripažįsta ir pats Kijevas. M. Podoliakas nurodė, kad jis, dėl vėluojančio ginklų tiekimo, „išsimušė iš grafiko“. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ne kartą pabrėžė, jog Kijevas turi puolimo planus ne tik šiems, bet ir ateinantiems metams bei tikino, kad teigiamų rezultatų Ukrainos ginkluotosios pajėgos pamėgins pasiekti dar šiemet. [5]