UNICEF: po pandemijos – ryškus vaikų atsilikimas, trečdalis paauglių nesupranta elementarių tekstų

Geriausiai vaikais besirūpinančios šalys – Nyderlandai ir Danija

Vaikai Nyderlanduose ir Danijoje turi geriausias sąlygas augti – tai atskleidė naujausias Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) atliktas tyrimas. Tačiau nepaisant to, kad šios šalys jau ilgą laiką laikomos pavyzdžiu, vaikų gerovės situacija pasauliniu lygiu smarkiai suprastėjo dėl COVID-19 pandemijos sukeltų problemų [1].

Pagal UNICEF atliktą tyrimą, kuriame vertintos 43 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) bei Europos Sąjungos šalys, Nyderlandai ir Danija užėmė aukščiausias vietas, sukurdamos geriausias sąlygas vaikų psichinei gerovei, fizinei sveikatai ir įgūdžių lavinimui. Po jų sąraše išsirikiavo Prancūzija, Portugalija ir Airija [2].

Deja, ne visoms šalims sekasi vienodai gerai. Blogiausiai vaikų gerovės srityje pasirodė Naujoji Zelandija, Kolumbija, Meksika, Turkija ir Čilė. Šios šalys nuolat susiduria su rimtomis problemomis – tiek švietimo kokybės, tiek vaikų sveikatos užtikrinimo klausimais.

Pandemija sudavė smarkų smūgį vaikų akademiniams pasiekimams

Vienas skaudžiausių pandemijos padarinių – stiprus vaikų akademinių gebėjimų smukimas. UNICEF ataskaitoje atskleidžiama, kad daugelyje šalių vaikų raštingumo ir matematikos įgūdžiai reikšmingai sumažėjo dėl COVID-19 metu uždarytų mokyklų. Vaikai vidutiniškai atsilieka nuo mokymo programos 7–12 mėnesių, o labiausiai nukentėjo vaikai iš nepasiturinčių šeimų.

Tyrimo metu nustatyta, kad net 8 milijonai 15-mečių visose tyrime dalyvavusiose šalyse (tai sudaro maždaug pusę šios amžiaus grupės vaikų) nėra pakankamai raštingi ir negali tinkamai suprasti elementarių tekstų. Blogiausia situacija Bulgarijoje, Kolumbijoje, Kosta Rikoje, Kipre ir Meksikoje, kur daugiau kaip du trečdaliai vaikų turi rimtų sunkumų su raštingumu.

„Dar iki pandemijos vaikai patyrė sunkumų daugelyje sričių“, – sako UNICEF tyrimų biuro „Innocenti“ direktorius Bo Viktoras Nylundas. „Dabar, susidurdamos su kylančiu ekonominiu netikrumu, šalys turi skirti ypatingą dėmesį vaikų švietimui, sveikatai ir gerovei, kad užtikrintų jų ateities perspektyvas ir mūsų visuomenių ekonominį saugumą.“

Vis daugiau vaikų susituria su viršsvorio ir psichologinėmis problemomis

UNICEF tyrimas rodo ne tik akademinių įgūdžių nuosmukį, bet ir blogėjančią fizinę vaikų sveikatą. Viršsvorio turinčių vaikų skaičius ir toliau auga, o tai kelia nerimą dėl ilgalaikių sveikatos problemų.

Taip pat keliamas susirūpinimas dėl vaikų psichinės būsenos – daugelyje šalių ženkliai sumažėjo vaikų pasitenkinimas gyvenimu. Vienintelė išimtis – Japonija, kurioje pastebėtas ženklus šio rodiklio pagerėjimas.

„Pasibaigus pandemijai, duomenys tapo rimtu perspėjimu apie vaikų gerovę, ypač tų, kurie auga sunkesnėmis sąlygomis“, – pabrėžia B. V. Nylundas.

Teigiamos tendencijos – mažiau savižudybių ir didesnis mokyklą baigiančių vaikų skaičius

Nepaisant iššūkių, ataskaitoje pastebėta ir teigiamų tendencijų. Bendras vaikų mirtingumo rodiklis mažėja, taip pat sumažėjo paauglių savižudybių skaičius, o mokyklas baigia vis daugiau vaikų. Šie rodikliai rodo, kad tam tikrose srityse, net ir esant nepalankioms sąlygoms, pasiekta pažanga.

Vis dėlto UNICEF įspėja, kad vaikų gerovės srityje pasiektą šiokią tokią pažangą lengva prarasti dėl globalių įvykių ir sukrėtimų, tokių kaip ekonominės krizės ar mokyklų uždarymai dėl pandemijos. Be to, keli teigiami aspektai neatsveria bendrų neigiamų tendencijų.

UNICEF ataskaita aiškiai parodo, kad COVID-19 pandemija išryškino ir pagilino jau egzistuojančias problemas vaikų gerovės srityje. Šalys, norėdamos užtikrinti geresnę ateitį savo vaikams, privalo veikti nedelsdamos. Šių problemų ignoravimas gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek vaikų gyvenimams, tiek visuomenių ateičiai apskritai.

UNICEF ekspertai ragina šalis imtis skubių veiksmų keliuose lygmenyse:

• Būtina investuoti į vaikų skaitymo, rašymo, skaičiavimo, taip pat socialinius ir emocinius gebėjimus, ypač tiems, kurie atsiliko per pandemiją ar auga nepalankiomis sąlygomis.
• Reikia stiprinti psichologinės pagalbos prieinamumą, prevenciją, kovoti su patyčiomis tiek virtualioje, tiek realioje aplinkoje.
• Būtina užtikrinti, kad vaikams būtų prieinamas sveikas ir visavertis maistas, riboti nesveikų produktų reklamą ir prieinamumą.
• UNICEF rekomenduoja aktyviai įtraukti vaikus į sprendimų priėmimą, atsižvelgti į jų nuomonę ir poreikius.