Europos Parlamente inicijuotas nepasitikėjimo balsavimas dėl Ursulos von der Leyen „Pfizergate“ skandalo

Nepasitikėjimo iniciatyva prieš U. von der Leyen: ką slepia „Pfizergate“?

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen atsidūrė rimtų politinių nemalonumų centre: Europos Parlamente inicijuotas nepasitikėjimo balsavimas, susijęs su plačiai nuskambėjusiu „Pfizergate“ skandalu. Skandalo esmė jos atsisakymas paviešinti tekstinius pranešimus, kuriais, kaip įtariama, buvo keičiamasi su Pfizer vadovu Albertu Bourla 2021 m. vakcinų derybų metu [1].

Europos Sąjungos Teismas gegužę paskelbė, kad Komisijos atsisakymas buvo teisiškai nepagrįstas, o tai sukėlė naują bangą kaltinimų dėl skaidrumo stygiaus. Šią situaciją išnaudojo rumunų kraštutinių dešiniųjų europarlamentaras Gheorghe Piperea, kuris surinko daugiau nei 72 parašus, reikalingus oficialiam nepasitikėjimo procedūros pradėjimui.

Nors tikėtina, kad U. on der Leyen išliks poste, pats faktas, kad tokia iniciatyva įgavo pagreitį, jau reiškia ženklų politinį spaudimą.

Politinės jėgos susiduria: nuo dešiniųjų iki nepatenkintų centristų

G. Piperea teigia, kad prie jo iniciatyvos prisijungė europarlamentarai iš įvairių politinių stovyklų: ne tik iš dešiniųjų, bet ir kai kurie centristai bei liberalai, nepatenkinti U. Von der Leyen vadovavimo stiliumi.

Kritikai kaltina ją ignoruojant Europos Parlamentą, centralizuojant sprendimų priėmimą ir menkai konsultuojantis dėl svarbiausių įstatymų projektų, įskaitant aplinkosauginius sprendimus [2].

Socialistų ir liberalų frakcijos, nepaisant to, kad anksčiau rėmė U. Von der Leyen, pareiškė nepasitenkinimą dėl netikėto įstatymo prieš „greenwashing“ atšaukimo, vos prieš numatytą susitarimą su valstybėmis narėmis. Net žalieji, ankstesni jos sąjungininkai, pasmerkė šį sprendimą kaip žalingą teisėkūros procesui.

Nepasitikėjimo balsavimo pasekmės: ar kartosis 1999-ųjų Santero scenarijus?

Istoriniai precedentai rodo, kad net jei nepasitikėjimo balsavimas formaliai nepraeina, jis gali išprovokuoti politinę krizę. 1999 m. Europos Komisijos pirmininkas Jacques Santeris pasitraukė iš pareigų, nors oficialiai balsavimą dėl nepasitikėjimo buvo laimėjęs.

Šiandien G. Piperea ir jo šalininkai tikisi panašaus spaudimo scenarijaus: net jei daugumos nepavyks surinkti, sukeltas rezonansas gali paskatinti U. Von der Leyen atsistatydinti ar keisti savo politinį kursą.

„Mes norime parodyti, kad net Komisijos vadovė turi atsiskaityti visuomenei. Demokratijoje nėra neliečiamųjų“, pareiškė G. Piperea. Vis dėlto tikėtina, kad balsavimas bus daugiau simbolinis veiksmas, parodantis vis gilėjantį pasitikėjimo deficitą tarp ES institucijų ir piliečių, o ne reali galimybė nuversti Komisiją.