Utopiniai ateities miestai jau statomi: robotai + gamta ir pažangiausios technologijos

Ateityje – daugiafunkcinės erdvės ir energijos perteklių kaimynams galintys perduoti namai

Žmonijos populiacija sparčiai auga. Jungtinės Tautos skelbia, kad 2050-ais pasaulyje gyvens per 9,7 milijardus žmonių. 2100-aisiais gyventojų gali būti ir beveik 11 milijardų [1]. Nors daugelyje pasaulio šalių gimstamumas jau kuris laikas mažėja, o visuomenė sparčiai sensta, išskiriamos ir devynios valstybės, kurios ateityje sudarys daugiau nei pusę populiacijos prieaugio, tai yra: Indija, Nigerija, Pakistanas, Demokratinė Kongo Respublika, Etiopija, Tanzanija, Indonezija, Egiptas ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Jau 2027-ais Indija turėtų pralenkti Kiniją ir tapti šalimi, turinčia daugiausia gyventojų.

Nepaisant kintančio visuomenės suvokimo ir požiūrio į šeimos kūrimą, populiacija auga, tačiau turimi žemės plotai bei ištekliai, lieka tokie patys. Tai reiškia, kad turime keisti savo gyvenimo būdą: tapti taupesni erdvės prasme, atsargiau elgtis su gamta, palikti kuo mažiau taršių pėdsakų. Būtent dėl to vis garsiau kalbama apie naujuosius ateities miestus. Urbanistinis planavimas yra tai, į ką atsižvelgti bus ypač svarbu ateityje. Gausus skaičius populiacijos gyvens itin apkrautose teritorijose, tad gyvenamosios zonos turės būti itin universalios, funkcionalios ir savaime apsirūpinančios, mat žymiai didesnis dėmesys turės būti skiriamas ir aplinkosaugos faktoriui.

Vis dėlto, riba tarp išmanaus planavimo ir perteklinio technologijų poveikio žmogaus gyvenimui yra plona. Ateities miestų idėjos plačiau aptarinėjamos buvo renginyje „City of 2050". Čia, įvairių sričių ekspertai pateikė savo įžvalgas, kaip gi dabar matomus ateities pavojus, vėliau paversti privalumais. Pavyzdžiui, sparčiai kylantis vandenynų lygis kelia nerimą, tačiau ateityje, apjungus galimus sausros bei drėgmės keliamus iššūkius, galima pritaikyti multifunkcinę sistemą, kuri leistų atsigaivinti siaubingų karščių metu bei saugiai užtikrintų vandens judėjimą potvynių metu [2].

Iš tiesų, multifunkcinis, regis, taps svarbiausiu žodžiu, apibūdinančiu ateities miestus. Ekspertai tiki, kad universalūs statiniai yra tinkamiausia išeitis, sprendžiant gausios populiacijos apgyvendinimo, darbo vietų kūrimo bei pramogų erdvių plėtojimo klausimą. Šiuo metu galime pastebėti, kad daug senų pastatų yra nugriaunama, o ir naujieji dažnai vos po dešimtmečio yra atnaujinami. Tai ne tik kenkia bendram miestų architektūriniam veidui, bet ir yra itin netaupu medžiagų atžvilgiu. Dalis ekspertų pasisako, jog ateities pastatai taps lanksščiau pritaikomi, o tai padės išvengti nuolatinių statybų aikštelių ir taip apkrautuose miestuose. Pavyzdžiui, ofisų pastatai bus statomi ir įrengiami taip, kad turint menkus resursus greit galėtų tapti gyvenamuoju būstu.

Manoma, kad pastatų ir miestų plėtrai užtikrinti bus naudojami ir didžiuliai kiekiai susistemintos informacijos. Tai gali kelti tam tikrų klausimų dėl privatumo ir asmens laisvės. Spekuliuojama, jog tam, kad būstai visokeriopai atitiktų gyventojo poreikius, surinkta informacija pritaikyta inovatyvių prietaisų pagalba. Pavyzdžiui, buto ar namo šildymo sistema įsimins mėgstamą temperatūrą arba apšvietimo parinktis. Be to, būstai taps žymiai labiau „savarankiški": dėka pritaikytų saulės langų, galės patys pasirūpinti energija, o jei jos bus net per daug, ją žmonės galės naudoti ir savo transporto priemonei. Prireikus, kaimynai energijos galės ir pasiskolinti [3].

Bus skatinamas ryšys su gamta ir draugystė su robotais

Ateities miestų idėjos kartais vis dar gali nuskambėti kaip fantastinio kino filmo istorija. Vis dėlto, net patys ambiciškiausi projektai jau virsta realybe, o ir ekspertai pateikia vis konkretesnių išvadų. Pavyzdžiui, architektūros ir urbanistinių miestų planavimo lyderė, firma „Skidmore, Owings & Merrill" (SOM) pateikė 10 esminių įžvalgų, kurios glaustai apibendrina ateities miestų idėją.

Dydis. Miestų kompaktiškumas, tikimasi, užkirs kelią tolimesnei žmogaus plėtrai į įprastai gyvūnams priklausančias teritorijas, o tai turėtų užkirsti kelią ekologinėms katastrofoms arba virusų plitimui.

Vanduo. Manoma, kad išvalant ir filtruojant lietaus vandenį, jis galės būti panaudojamas įvairioms žmogaus veikloms.

Energija. Ateities miestuose bus naudojama tik 100% atsinaujinanti energija. Tai leis miesto pastatams apsirūpinti patiems, o likę energijos kiekiai galės būti padalinti tarp bendrojo naudojimo pastatų.

Atliekos. Šiukšlės taps dar vienu būdu apsirūpinti tvaria energija. Didžiuliai šiukšlynų plotai ar industrinės vietos taps perdirbimo zonomis, o atliekomis užterštas vanduo bus išvalomas bei tinkamas naudoti žmogui.

Maistas. Daugelis maisto produktų bus auginami ir gaminami visai šalia, lokaliai, taip siekiant sumažinti transportavimo kaštus ir taršą. Visi pakavimo produktai bus suyrantys, vyraus išskirtinai organiškas maistas.

Transportas. Viešasis transportas bus greitesnis ir pilnai automatizuotas. Keliuose išvysime žymiai mažiau individualių automobilių, vyraus pėsčiųjų zonos.

Kultūra. Istorinės vietos bei paminklai bus išsaugoti. Menas bei pramogos bus prieinami virtualiai bei virtualios realybės dėka visiems, globaliai.

Gyvenimo kokybė. Dėka artimesnio ryšio su gamta, sumažėjusio automobilių kiekio bei padidėjusio paslaugų pasiekiamumo, ateities miestų gyventojai gyvens ilgiau bei bus sveikesni.

Infrastruktūra. Pastatuose bus pritaikytos technologijos, kurios galėtų pagerinti natūralių išteklių, pavyzdžiui, vandens, kokybę. Didžioji dalis infrastruktūros bus kuriama atsižvelgiant išskirtinai į pėsščiąjį, aktyvų miesto žmogų.

Ekonomika. Miesto ekonomika remsis ekologiniais įstatymais ir tvarumu. Žmonės prisitaikys prie lanksčių darbo valandų, robotika ir dirbtinio intelekto pritaikymas išplis ir taps norma [4].

Utopinių miestų projektai tampa realybe

Tie, kas bent kažkiek yra pasidomėję ateities miestų tema tikriausiai yra girdėję Saudo Arabijos projektą, technologijų ir ekologijos idėjomis kurtą miestą „NEOM", kas reiškia naują ateitį. Tai pirmasis tokio tipo projektas pasaulyje, apjungiantis kokybišką miesto gyvenimą ir galimybę plėtoti turizmą, be to, miestas gyvuos vien tik atsinaujinančios energijos dėka.

Iš dalies šis projektas gali priminti šiuolaikinius priemiesčius: vietas, kur miesto siūlomi patogumai yra sujungiami su gamtos teikiama ramybe. Vis dėlto, „NEOM" atveju viskas yra kur kas pažangiau. Tai yra išmanusis miestas, visiškai paremtas technologijomis. Viskas bus stebima išmaniomis stebėjimo kameromis, o eismo kontrolės sistema, tikimasi, leis visiškai išvengti avarijų ir kitų incidentų [5].

Panašią idėją plėtoja ir amerikiečiai, pristatę „Telosa" ateities miesto projektą. Maždaug 400 milijardų JAV dolerių atsieisiantis miestas bus pastatytas kažkurioje iš JAV dykumų, tikėtina Nevadoje, Arizonoje ar Teksase, o jame galės gyventi net iki 5 milijonų žmonių. Idėjos autoriai komunikuoja gana panašią žinutę: manoma, kad tokie miestai taps ateities kartų centrais ir bus paremti ekologinėmis tendencijomis [6].

Vis tik, „Telosa" įkurti planuojama dar ne greit. Geriausiu atveju, statybos truks apie 40 metų. Kadangi statybos vyks etapais, pirmojo etapo pabaiga numatoma 2030-ais, o tuomet mieste galėtų gyventi apie 50,000 žmonių. Ar tokie ambicingi planai tikrai pasiteisins, teks dar gerokai palūkėti ir įsitikinti patiems. Nors su kiekviena diena tampa vis aiškiau, kad dabartinis miestų modelis yra atgyvenęs ir turi būti keičiamas, atsižvelgiant į populiacijos augimo tendencijas, technologijomis grįsti miestai kelia daugybę klausimų, tiek etinių ar ekologinių, tiek ir elementarių: ar apskritai tai yra realu?