Už kitokią nuomonę mokytojams grės ne tik atleidimas iš darbo, bet ir laisvės atėmimas

Imamasi kontroliuoti mokytojų mintis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ėmėsi veiksmų cenzūruoti švietimo įstaigų darbuotojus, kad šie „neperlenktų lazdos“ reikšdami savo nuomonę apie karą Ukrainoje, jei ji yra kitokia nei valstybės diktuojama. Ministerija praneša, kad mokyklų vadovams pateikė rekomendacijas dėl Rusijos agresijai pritariančių mokytojų likimo. Esą tokie mokytojai galėtų būti net nušalinami nuo darbo nemokant jiems išeitinių kompensacijų, o pagal Baudžiamąjį kodeksą gali grėsti net ir laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Akivaizdu, kad demokratija Lietuvoje baigėsi – į pabaigą einant „antivakserių“ erai, prasideda naujų etikečių klijavimas. Ir pereinama ne tik prie etikečių, bet ir prie realių veiksmų, kuriuos pasiekti pasitelkiami baisiausi sovietiniai metodai – nepritari valdžiai, galvoji kitaip nei dauguma – esi nereikalingas. Taip ir dabar ŠMSM botago principu sumanė pamokyti bendrai nuomonei nepritariančius mokytojus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad mokytojas būtų nubaustas, nebūtinai net vien tais atvejais, kai savo kitokią nuomonę bandė pareikšti darbo vietoje. Nuo šiol mokytojui užteks tiesiog pasidalinti nepriimtinu įrašu savo socialiniuose tinkluose. Ir už tai jis sulauks pasekmių – švietimo įstaigos darbuotojas jau galės būti baudžiamas.

Iš pradžių mokyklos direktoriui rekomenduojama tokį mokytoją pasikviesti „ant kilimėlio“ ir per pokalbį prireikus pateikti pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu. Visgi, jei mokytojas su tuo nesutiks, galės būti inicijuojama pareigų pažeidimo tyrimo procedūra ir mokytojas galės būti paprašytas pasiaiškinti dėl pažeidimų raštu [1].

„Darbo kodekse numatyta, kad darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika yra laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Aplinkybes, kurios yra laikomos šiurkščiu pareigų pažeidimu, galima apibrėžti mokyklos vietiniuose teisės aktuose. Nustačius tokį pažeidimą, priklausomai nuo jo sunkumo ir kitų aplinkybių, darbuotojui gali būti įteikiamas įspėjimas dėl galimo atleidimo už antrą tokį patį pažeidimą arba jis gali būti atleidžiamas iš darbo be įspėjimo ir išeitinės kompensacijos“, – skelbia ŠMSM [1].

Išreikšta nuomonė gali kainuoti netgi laisvę

Ministerija primena, kad Baudžiamajame kodekse yra numatoma, kad tas, kas viešai pritarė Lietuvos ar Europos Sąjungos teisės aktais ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Nors Baudžiamajame kodekse ir nėra išskirtas karas Ukrainoje, tačiau Seimas 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje siūlo Rusijos vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje kvalifikuoti kaip ukrainiečių tautos genocidą.

Ministerija skelbia, kad viešas pritarimas Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą ar jos neigimas gali būti traktuojamas kaip nusikaltimas, o jei darbdavys dėl šių priežasčių darbuotoją pašalintų iš darbo, tai negalėtų būti traktuojama kaip psichologinis smurtas ar diskriminacija.

Primena gūdų sovietinį laikotarpį

Tokios priemonės siekiant pažaboti mokytojų laisvą žodį, jau buvo taikomos sovietmečiu. Tada už tuometinės valdžios manymu išreikštas netinkamas mintis, mokytojai buvo baudžiami.

Gūdžius istorijos vingius primena ir istorikas Arūnas Streikus, primindamas, kad sovietmečiu dirbęs mokytojas turėjo turėti sistemai naudingų bruožų, kad išugdytų tokius pat paklusnius mokinius.

„Idealas buvo, kad visi mokytojai būtų įtikėję sovietine sistema, išugdyti jau sovietinėse aukštosiose mokyklose, bet vis dėlto nuo pat pokario laikų sovietinė mokykla susidūrė su dideliu mokytojų stygiumi“, – įžvalgomis dalijosi A. Streikus [2].

Laisvai mąstyti sovietinėje sistemoje negalėjo ne tik mokytojai, bet ir mokiniai, kurių elgesys buvo nuolat stebimas it pro padidinamąjį stiklą. Tuometinėje sistemoje manyta, kad kuo mažiau saviraiškos, tuo geriau. Pagrindinis mokytojo tikslas esą buvo išugdyti jauną žmogų taip, kad jis būtų naudingas sistemai – nemąstytų, neturėtų savo nuomonės ir negalėtų jos garsiai reikšti.

Dar 2016-aisiais Valstybės saugumo departamentui (VSD) pasiūlius numatyti baudžiamąją atsakomybę už dezinformacijos skleidimą, toks pasiūlymas kaipmat susilaukė kritikos iš Lietuvos šviesuomenės, esą tai – ribotų žodžio laisvę [3].

Tokiam pasiūlymui nepritarė Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius, esą tai asocijuojasi su sovietmečio Baudžiamojo kodekso straipsniu, draudusiu juodinti tarybinę tikrovę [3].

Apie gūdų sovietmetį ir tuometinę švietimo sistemą prabilęs ir Panevėžio „Žemynos“ gimnazijos direktorius Romualdas Grilauskas. Anot jo, pedagogai tuo laikotarpiu gaudavo nurodymus, kaip turintys dirbti, tad vietos savo nuomonės ar išvadų pareiškimui nelabai ir buvo [4].

R. Grilauskas atkreipė dėmesį, kad sovietmečiu buvo elgiamasi taip, kaip nurodė partija, o mokiniai vykdydavę jaunimo organizacijų reikalavimus. Mokytojams esą buvo net nurodoma, kaip šie turintys vesti pamokas.

Įspėjimas apie sovietmetį prabilusiai mokytojai

Tačiau nurodymas iš aukščiau, kaip derėtų mąstyti – ne naujiena ir šių dienų Lietuvoje.

Štai 2020 m. Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokytojai teko kaipmat „paraudonuoti“ prieš mokyklos direktorių dėl to, kad ši išreiškusi nuomonę, jog kadaise prie sovietų „buvę geriau“ [5].

Tąkart mokyklos valdžiai pasiskundė mokiniai. Jie pristatė vaizdo įrašą, kuriame rusų kalbos mokytoja vaikams aiškino, kad sovietmečiu gyventi buvo lengviau, esą tada buvo daug mokyklų, darbo vietų, gamyklų, o žmonės nemokamai gaudavę butus, kurie dabar verti 50–60 tūkst. eurų.

Mokytoja ne tik dėstė savo mintis apie Lietuvos pasiekimus, kurių, anot jos, šalintis neturinti, neskaitant ištiestos ES pagalbos rankos, bet ir išreiškė pritarimą Vladimiro Putino prezidentavimui.

Vaizdo įrašas buvo perduotas specialiai sudarytai komisijai, o galiausiai buvo nuspręsta mokytojai skirti įspėjimą, reiškiantį, kad per metus laiko dar kartą pasikartojus tokiai situacijai, mokytoja būtų atleista iš darbo [5].