Už klausimą apie LRT biudžetą – spaudimas Tarybos nariui: įspėja dėl žodžio laisvės

LRT Tarybos narys persekiotas už klausimą apie akcijos „Šalin rankas“ biudžetą

Lietuvos žiniasklaidos asociacija (LŽA) sureagavo į precedento neturinčią situaciją, kai LRT Tarybos narys Jonas Staselis buvo persekiotas ne už savo nuomonę ar veiksmus, o vien už klausimą apie LRT lėšų panaudojimą. J. Staselis, vykdydamas įstatymo jam pavestas pareigas, kreipėsi į LRT generalinę direktorę, teiravosi, ar buvo panaudotos lėšos akcijai „Šalin rankas“, nukreiptai prieš Seime svarstytą projektą dėl LRT vadovės atleidimo tvarkos.

Nepaisydami to, kad patys delegavo Joną Staselį į LRT Tarybą, kai kurie Lietuvos meno kūrėjų asociacijos nariai pareiškė jam nepasitikėjimą ir reikalavo atsistatydinimo. LŽA tokį elgesį vertina kaip bandymą užgniaužti žodžio laisvę, nes baudžiama ne už nuomonę, o už patį klausimo uždavimą, o tai rodo pavojingą tendenciją įtvirtinti politinį ir institucinį spaudimą, maskuojamą „laisvo žodžio“ lozungais [1].

Asociacija taip pat atkreipia dėmesį, kad jei paaiškėtų, jog akcijos „Šalin rankas“ biudžetas iš tiesų siekė apie 250 tūkst. eurų, Staselio persekiojimas įgytų dar aiškesnį politinio ir etinio skandalo atspalvį, o atsakomybė kristų tiems, kurie bandė nutildyti teisėtą klausimą apie viešųjų lėšų naudojimą.

LŽA pabrėžia, kad kiekvienas pilietis turėtų būti skatinamas siekti tiesos, ir kritikuoja LKMA narius, kurie, pasak asociacijos, galimai remia politinį piktnaudžiavimą LRT resursais, nepaisant elementariausių skaidrumo, etikos ir teisės principų. Pareiškimą pasirašė LŽA direktorius Gintaras Songaila.

Ruginienė siūlo atsistatydinti ir LRT generalinei direktorei, ir Tarybai

Tuo tarpu kaip vieną šios susidariusios situacijos sprendimų premjerė Inga Ruginienė įvardino LRT tarybos ir generalinės direktorės atsistatydinimą, kuris, jos teigimu, leistų „nunulinti“ susiklosčiusią įtampą ir atkurti pasitikėjimą institucija tiek viduje, tiek visuomenėje.

Vyriausybės vadovė kritikavo Seime vykstantį LRT įstatymo pakeitimų svarstymo procesą, teigdama, kad opozicija „iš proceso padarė cirką“, o naktiniai posėdžiai, emocingas fonas ir absurdiški siūlymai diskredituoja teisėkūros procesą, skatina visuomenės susipriešinimą ir silpnina valstybės atsparumą jautrioje geopolitinėje situacijoje.

Ji taip pat žadėjo asmeniškai įsitraukti į naujo proceso formavimą, svarstyti LRT tarybos depolitizavimą ir užtikrinti redakcinę nepriklausomybę. Premjerė pabrėžė, kad pokyčiai turi būti nukreipti į žurnalistų saugumą, o sprendimai – gimti dialoge su bendruomene ir ekspertais, siekiant konstruktyvaus bendradarbiavimo bei patikimos institucijos atkūrimo.

Jurkynas: LRT tarybos atsistatydinimo klausimas gali būti sprendžiamas artimiausiu metu

Savo ruožtu ketvirtadienį LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas patvirtino, kad atsistatydinimo klausimas gali būti sprendžiamas artimiausiu metu. Tai vyksta po premjerės I. Ruginienės ir prezidento Gitano Nausėdos raginimų bei LRT žurnalistų bendruomenės pareiškimo dėl nepasitikėjimo taryba [2].

Jurkynas pažymėjo, kad tarybos atsistatydinimas leis „nuraminti visuomenėje kilusias aistras“ ir suteiks galimybę toliau tvarkyti aukščiausio nacionalinio transliuotojo valdymo klausimus pagal LRT įstatymą, įskaitant automatinį generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojų atsistatydinimą.

Nausėda ragina LRT tarybą ir administraciją atsistatydinti

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį ragino visuomenę nuraminti aistras dėl Seime svarstomų LRT įstatymo pataisų, lengvinančių generalinio direktoriaus atleidimą, o jei konfliktas nepavyktų suvaldyti – paragino LRT tarybą ir administraciją atsistatydinti [3].

Šalies vadovo teigimu, tarybos ir administracijos atsistatydinimas leistų suformuoti naują tarybą, skelbti naują vadovo konkursą ir išspręsti susidariusią įtampą, todėl Seimo priimti pataisos nebūtų reikalingos.

G. Nausėda kritikavo opozicijos veiksmus, vadindamas juos „hibridine ataka“ prieš valstybę, ir pabrėžė, kad teisėkūros procesas šiuo metu yra dezorganizuotas dėl komiškų ir nesuderintų pasiūlymų. Prezidentas pažymėjo, kad konfliktas prasidėjo, kai LRT taryba ėmė vykdyti įstatymo numatytas kontrolės, priežiūros ir strateginio planavimo funkcijas. Jis taip pat ketina susitikti su Seimo pirmininku ir visų frakcijų vadovais, kad ieškotų kelio iš susidariusios situacijos, tačiau kol kas neatsakė, ar vetuotų parlamentui pateiktas pataisas.

Patys darbuotojai reikalauja LRT tarybos atsistatydinimo – surinkta iniciatyvinė parašų grupė

Tačiau ir patys LRT darbuotojai oficialiai išreiškė nepasitikėjimą taryba, surinkdami parašus prieš Seime svarstomas įstatymo pataisas, kurios, jų vertinimu, gali susilpninti transliuotojo nepriklausomybę. Iniciatyvinę grupę sudaro 18 darbuotojų, o surinkti parašai bus įteikti prieš antradienio LRT tarybos posėdį.

Darbuotojai pabrėžia, kad parašų rinkimas yra protestas prieš sisteminę grėsmę transliuotojo nepriklausomybei ir žiniasklaidos laisvei, o ne prieš konkrečias asmenybes. Jie reikalauja, kad taryba atsistatydintų „in corpore“, kas pagal LRT įstatymą automatiškai reikštų ir generalinio direktoriaus bei jo pavaduotojo pasitraukimą.