Už pusantro milijono paruošti Gerovės konsultantai padės nematyti problemų?

28 konsultantus paruošė už daugiau kaip pusantro milijono eurų

Kylant kainoms į neregėtas aukštumas ir rekordiškai didėjant infliacijai, valdžia žmonėms sugalvojo padėti pudrindama smegenis, kad esą tikrai gyvename gerovės valstybėje. Mat už daugiau nei pusantro milijono eurų parengė 28 Gerovės konsultantus, kurie, anot „tautos gelbėtojų“, padės žmonėms susidoroti su nerimu, depresijos požymiais ar nemiga.

Po tokių naujienų ironiškos visuomenės reakcijos ilgai laukti nereikėjo.

Visuomenės veikėjas Gintaras Furmanavičius savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino štai tokia žinute: „Jei jus šiurpina elektros ir dujų kainos – išeitis yra! Už 1,7 milijono eurų gerovės Lietuvoje prigaminta gerovės konsultantų: „Lietuvoje nemokamas paslaugas gyventojams pradėjo teikti Gerovės konsultantai, aukštos kvalifikacijos, specialius mokymus baigę specialistai, padedantys žmonėms susidoroti su lengvais emociniais sunkumais, pirmaisiais nerimo, nemigos ir depresijos simptomais. Pirmieji Gerovės konsultantų kabinetai jau įkurti 14-oje šalies savivaldybių, juose darbuojasi 28 specialius kursus pabaigę specialistai.

Šis naujas Lietuvoje Gerovės konsultantų paslaugų teikimo modelis sukurtas, įgyvendinant 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ priemonę „Gerovės konsultantų modelio sukūrimas ir įdiegimas“, kuriai iš viso skirta beveik 1,7 mln. eurų. Projektų įgyvendinimą prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), kartu su programos partneriu – LR sveikatos apsaugos ministerija [1].“

Tinklaraštininkas sumodeliavo hipotetinę situaciją

Tinklaraštininkas, Serbijoje gyvenantis lietuvis Saulius Veržikauskas netgi sumodeliavo gyvenimišką situaciją:

„O dabar imkime tokią hipotetinę situaciją.– Ei, boba, duok ėst! – rėkiu ant žmonos.– Tau kas čia dabar?! – ana atšauna, – kiba depresija kankina, ar koks lengvas emocinis sutrikimas?!– Jo, turiu lengvą emocinį sutrikimą, jaučiu depresijos pradžią ir mano viduriai paleisti! – atšaunu piktai. – Triedžiu!– Tai kreipkis į Gerovės konsultantą, o ne stauk ant manęs, gyvuly!Nuvykstu pas Gerovės konsultantą:– Laba. Jaučiu emocinį nerimą, depresijos pradžią ir to pasekoje triedžiu.– Laba diena, malonu, kad kreipėtės į specialistą, – džiaugsmingai prabyla Gerovės specialistas, – štai jums raminamieji vaistai – gerti 3 kartus dienoje, po 2 tabletes.– O, geras! Neliks emocijų sutrikimo?– Neliks.– Depresijos?– Neliks.– Viduriai susitvarkys?– Ne, tačiau tai jūsų nejaudins [2].“

Gerovės konsultantai dirba jau mėnesį, bet prie jų durų klientų antplūdžio nėra

Juokas pro ašaras – net ir patys paslaugos teikėjai skelbia, kad daugiau nei pusantro milijono išleistų eurų savo tikslo kol kas nepasiekė, nes jau mėnesį veikiantys Gerovės konsultantų kabinetai kol kas nesulaukė didesnio gyventojų susidomėjimo nei sostinėje, nei provincijoje.

„Tikėjomės, kad nespėsim suktis, bet kol kas klientų mažai. Gal dėl to, kad vasara, o gal dėl to, kad žmonės tiesiog nežino, kas yra tas Gerovės konsultantas, ką jis veikia.

Va, viena moteris specialiai į kabinetą atėjo „tik pasižiūrėti, kas per stebuklas yra tas Gerovės konsultantas“, – sako Vilniuje gerovės konsultante dirbanti Audrimantė Sivinskaitė.

Jos kolegė iš Kazlų Rūdos Eglė Liepinė taip pat tikisi rudenį sulaukti daugiau klientų.

„Vis dėlto tai mums yra labai nauja ir gal neįprasta. Kreiptis į psichologą ar panašų specialistą daugeliui žmonių apskritai yra stigma”, – mano ji.

Tačiau mažo miestelio Suvalkijoje Gerovės konsultantė jau džiaugiasi sugebėjusi padėti ne vienam nerimo ir depresijos kamuojamam žmogui.

„Kai matai, kaip žmogui palengvėja, supranti, kad metodikos, kurias išmokai taikyti, veikia, žmonės priima pagalbą, o tu gali padėti. Tai įkvepia“, – sako E. Liepinė.

Seka Vakarų šalių pavyzdžiu

Skelbiama, kad Vakarų šalyse, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Norvegija, panašios paslaugos yra išvystytos ir pasiteisinusios. Rūpintis žmonių psichikos sveikata, teikti jiems standartizuotas konsultacijas ten apmokomi slaugytojai, socialiniai darbuotojai ir kiti sveikatos specialistai. Būtent jie ir padeda žmonėms susidoroti su pirmaisiais nerimo bei depresijos simptomais, taikydami kognityvinės elgesio terapijos metodus, kurių efektyvumas pagrįstas moksliniais tyrimais.

Lietuvoje, Europos Sąjungoje pirmaujančioje savižudybių skaičiumi, psichikos sveikatos priežiūros profesionalų paslaugos gyventojams vis dar yra nelengvai prieinamos ir brangios bet už tai čia dirba Gerovės konsultantai, galintys pakonsultuoti visus, kurie savo gyvenime nebemato nieko gero!

Ir, matyt, niekam nė motais, kad psichikos sveikatos priežiūros paslaugų poreikis dar labiau išaugo COVID-19 epidemijos, Rusijos karo prieš Ukrainą metu. Vietoj šių paslaugų prieinamumo didinimo sukišama daugiau kaip pusantro milijono eurų, kad 28 specialistai išmokytų žmones pajusti gerovę, kai šie susiduria su išties rimtomis problemomis...

Teigiama, kad kuriamas Gerovės konsultantų tinklas turėtų gerokai pagerinti psichologinės pagalbos prieinamumą šalyje ir ypač regionuose, kur tokių paslaugų ypač trūksta. Tačiau ar taip iš tikrųjų ir bus, turėtume matyti jau netrukus [3].