Užkurtas automobilis po daugiabučio langais – patogumas, už kurį gali tekti susimokėti

Draudžiama po daugiabučių langais laikyti „burzgiantį“ automobilį

Lietuvą kaustant dideliems šalčiams, kai naktimis temperatūra kai kur krenta gerokai žemiau nulio, viešojoje erdvėje vėl įsiliepsnojo kasmet pasikartojanti diskusija: ar galima daugiabučių kiemuose ilgesniam laikui palikti automobilį su užvestu varikliu. Vieni vairuotojai tvirtina, kad be ilgesnio variklio „apšildymo“ rytais neišsiversi, kiti – ypač daugiabučių gyventojai – piktinasi triukšmu, dūmais ir, jų teigimu, pažeidžiamomis taisyklėmis.

Diskusija ypač paaštrėjo socialiniuose tinkluose, kur gyventojai dalijasi vaizdo įrašais ir nuotraukomis iš kiemų: automobiliai su veikiančiais varikliais stovi po langais po dešimt ar net daugiau minučių. Kai kurie komentatoriai ragina kviesti policiją, kiti ginasi, esą esant dideliam šalčiui tai – neišvengiama.

Vis dėlto teisės aktai šiuo klausimu yra gana aiškūs, nors praktikoje apie juos žino ne visi. Pagal Kelių eismo taisykles (KET), gyvenamosiose teritorijose – o daugiabučių kiemai dažniausiai laikomi būtent tokiomis – draudžiama be reikalo laikyti įjungtą transporto priemonės variklį [1].

Nors KET nenumato konkretaus laiko limito minutėmis, tačiau akcentuojamas pats principas: variklis gali būti užvestas tik tiek, kiek būtina pasiruošti važiavimui, o ne ilgalaikiam „šildymui“.

Maksimali bauda – 90 eurų

Teisininkai ir pareigūnai atkreipia dėmesį, kad žiemą vairuotojų dažnai naudojamas argumentas apie būtinybę „apšildyti variklį“ teisės aktuose nėra laikomas pakankamu pagrindu ilgam variklio veikimui. Ypač tada, kai automobilis stovi gyvenamajame kieme, arti langų ar įėjimų, o jo išmetamosios dujos ir triukšmas daro poveikį aplinkiniams.

Svarbu ir tai, kad taisyklių pažeidimas gali užtraukti realias sankcijas. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnį, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su sustojimu ar stovėjimu gyvenamosiose zonose, vairuotojui gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 90 eurų.

Praktikoje esą dažnai pradedama nuo įspėjimo, tačiau tai priklauso nuo situacijos – pavyzdžiui, nuo pažeidimo trukmės, pakartotinumo ar gautų gyventojų skundų.

Ilgalaikiai šalčiai kelia naują grėsmę: miestuose gali smarkiai išaugti oro tarša

Užsitęsus dideliems šalčiams, ekspertai neslepia, kad padidėjusi oro tarša gatvėse gali tapti rimta problema, ypač miestuose ir tankiai apgyvendintuose rajonuose. Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto mokslo prodekanas, Aplinkosaugos technologijos katedros docentas Dainius Martuzevičius pabrėžia, kad pati minusinė temperatūra nėra tiesioginė taršos priežastis, tačiau ilgalaikiai šalčiai sukuria itin nepalankias sąlygas teršalams kauptis [2].

Jei žmonės intensyviai šildo būstus, nepučia vėjas, nesninga ir vyrauja aukštas atmosferos slėgis, teršalai lieka pažemio sluoksnyje. Pasak eksperto, tokiomis aplinkybėmis oro užterštumas teoriškai galėtų priartėti prie kai kurių Kinijos didmiesčių lygio, ypač mažaaukštės statybos rajonuose ir vietose, kur šildymas nėra centralizuotas.

Prie problemos prisideda ir transportas – žiemą automobiliai dažnai važiuoja su šaltais varikliais, o kol jie įkaista, išmetamų teršalų kiekis gali būti iki penkių kartų didesnis nei šiltuoju metų laiku. Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų šie teršalai neišsisklaido, o kaupiasi gatvėse ir gyvenamuosiuose rajonuose.

D. Martuzevičius atkreipia dėmesį, kad tokia tarša pavojinga sveikatai: kietosios dalelės gali patekti į kvėpavimo takus ir kraujotaką, didindamos širdies ir kraujagyslių ligų bei infarkto riziką. Todėl, anot specialistų, užsitęsus šalčiams oro tarša neturėtų būti laikoma tik laikinu nepatogumu – tai realus veiksnys, galintis turėti ilgalaikių pasekmių gyventojų sveikatai.