Užsitęsę karantino ribojimai gali paskatinti didžiulę jaunimo emigraciją

Nedarbo lygis mažėja lėtai, bedarbių daug, bet dirbti nėra kam

Ne vieną mėnesį besitęsiantis karantinas, judėjimo ribojimai bei suvaržymai Lietuvos ekonominę būklę veikia neigiamai. Pernelyg lėtai mažėjantis nedarbas, kartu, didelis nekvalifikuotų darbuotojų trūkumas bei vis augantys emigracijos mąstai turėti versti susimąstyti apie gręsiančią emigracijos bangą, ypatingai jaunimo tarpe.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipia dėmesį į šalutinį didelio nedarbo poveikį ir didėjančią emigraciją: „Lietuva lenktyniauja su laiku, nes mums reikia pakankamai sparčiai gaivinti ekonomiką, panaikinti suvaržymus, kad tas nedarbo lygis netaptų ilgalaikiu ir nelemtų tokių šalutinių poveikių, tokių kaip išaugusi potenciali emigracija [1].“

Kaip rašo lrt.lt, ekonomistas pažymi, kad didelį nerimą šiuo metu kelia jaunimo emigracija: „kovo mėnesį matėme neigiamą migracijos balansą pirmą kartą nuo 2019 sausio mėnesio, gali būti, kad dalis tų emigrantų buvo būtent jaunimas, ieškantis galimybių realizuoti save kažkur kitur, nes būtent jaunimo nedarbas, lyginant su praėjusių metų kovo mėnesiu, išaugo labiausiai Lietuvoje ir vis dar tas augimas yra didžiausias“.

Nors nedarbo lygis šalyje yra itin išaugęs, o jo sumažinti nepavyksta, susiduriama su gana irnošika situacija, kai didelėje dalyje sričių trūksta darbuotojų. 2021-ųjų balandžio 1-ą Užimtumo tarnyba fiksavo 15% viršijančią bedarbystę, verslininkai vis garsiau skundžiasi negalintys surasti reikiamų darbuotojų. Nors darbdaviai svarsto apie potencialiems darbuotojams galvas susukančias pašalpas, su skurdu kovojantys visuomeninkai teigia, kad algas būtina didinti.

2021-ųjų balandžio mėnesio Užimtumo tarnybos duomenimis Lietuvoje buvo registruota beveik 260 tūkstančių bedarbių – tai reiškia, jog per 15% darbingo amžiaus žmonių neturėjo darbo. Tai 5% aukštesnis nedarbo lygis, nei pernai tuo pačiu metu.

Įtempta ekonominė situacija ir suvaržymai, jaunimą gali priversti žvelgti į užsienį

Dėl tebevyraujančio neapibrėžtumo bei karantino ribojimų Lietuvos BVP augimas šiemet sieks 1,8%, prognozuoja „Luminor“ [2]. Tačiau, jeigu nebebus taikomi karantino ribojimai, Lietuvos ekonomika turėtų pasistiebti 5,5%.

Kaip Ž. Mauricą cituoja vz.lt „bendras Lietuvos BVP augimas šiais metais turėtų būti mažesnis nei 2% ir bus vienas žemiausių Europos Sąjungoje (ES). Bet jis turėtų būti gana spartus 2022-ais metais, tam yra visos prielaidos. Panašu, kad Lietuva bus geriausia tarp blogiausių šalių“.

Ž. Maurico nuomone, vienas svarbiausių šių metų uždavinių bus išvengti būtent jaunimo emigracijos ir šešėlinės ekonomikos augimo. Jeigu krizei jautrių sektorių veikla dar ilgai nebus atlaisvinta, tai gali paskatinti įmones veiklą vykdyti neskaidriai, o juose dirbančius asmenis – ieškoti geresnių įsidarbinimo galimybių svetur ir gali pasikartoti 2009-ųjų situacija.

Kalbant apie jaunimo emigraciją, manytina, kad užsitęsus karantinui Lietuvoje, ypač ir vasaros laikotarpiu, jaunimas ims žvalgytis į kitas šalis, kuriose palankesnės, laisvesnės karantino sąlygos, taip pat, daugiau norimų galimybių darbui. Todėl, ekonomistai ir ekspertai ragina nevėluoti su suvaržymų atlaisvinimu, kitu atveju, galime susidurti su emigrant skaičiais, kurių jau seniai nematėme.

Kaip teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, jei Europos Sąjungos ekonomika atsidarys tinkamai ir pakankamai greitai, tai Lietuvos ekonomika turi pakankamai gerus šansus greitai atsigauti: „nes mūsų struktūroje dominuoja labiau pramonė, o tų sektorių, kurie yra labiausiai kovido paveikti, restoranai, viešbučiai, dalis ekonomikoje yra viena mažiausių Europoje” [3].

TV3 studijoje kalbėjęs Aleksandras Izgorodinas teigia, kad išlieka tam tikrų rizikų. Pasak jo, jei Lietuvoje išliks didelis nedarbas, atsiras naujų problemų su virusu, o kitos Europos šalys tokių problemų neturės arba ekonomikos atsigavimas jose bus stipresnis, tai yra tikimybė sulaukti naujos emigracijos bangos.

Visgi, jis ragina neskubėti ir palaukti bendro Europos Sąjungos atsigavimo: „šimtu procentų patvirtinti, kad ta emigracija vyks, šiuo metu yra pakankamai sunku, nes siūlyčiau palaukti to laikotarpio, kai mes pamatysime pirmus Europos Sąjungos atsigavimo skaičiukus nuo kovido, dėl kurių šiuo metu, tikriausiai visi sutinkame, yra tam tikras neaiškumas ir tam tikras neapibrėžtumas“, – teigė jis.

Kaip praneša tv3.lt, panašų požiūrį plėtoja ir Ž. Mauricas, teigdamas, kad grėsmė yra, bet ji išsipildytų tik tuo atveju, jei pavėluotume arba vėliau atvertume savo ekonomiką nei tai daro didžiosios kitos šalys: „ta rizika egzistuoja, jos nereikia visiškai pamiršti, nereikia labai baimintis, bet nereikia užsiliūliuoti“, – teigė Ž. Mauricas.

Su pirmojo karantino pasekmėmis Lietuva susidorojo sėkmingai

Pirmojo karantino padarinius Lietuvos ekonomika išgyveno sąlyginai sėkmingai. Praėjusios krizės metu šalis išvengė bijotos emigracijos bangos, o dėl išaugusios imigracijos, bendras Lietuvos gyventojų skaičius, pirmą kartą nuo 1990-ųjų išaugo [4].

Kokia bus situacija išgyvenus antrąjį karantiną, kol kas galima tik prognuozoti. Ž. Mauricas karantino poveikį ekonomikai lygina su sniego gniūžtės efektu: „jei karantino trukmė yra trumpa, atlaisvinus suvaržymus ekonomika greitai grįžta į savo vėžes, nes susikaupusių problemų kamuolys yra mažas, tačiau kuo ilgiau tęsiasi karantino suvaržymai – tuo didesnis tampa susikaupusių problemų kamuolys, tad pasibaigus karantinui ekonomikai nėra lengva sugrįžti į savo vėžes”, - teigė jis.

Lietuvoje šiuo metu švelnėja verso veiklų suvaržymai, panaikinti judėjimo ribojimai, tačiau pats karantinas pratęstas iki vasaros.